|
|
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į mano profesinę veiklą. Įstaiga, kurioje dirbau, buvo viena iš pirmųjų ir labiausiai paliestų pertvarkos proceso. Stebint pokyčius šioje srityje, ėmiau vis labiau domėtis socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams. Norėdama gilintis į šiuos procesus, pasirinkau socialinio darbo magistrantūros studijas. Džiaugiuosi šiuo sprendimu – atliekant tyrimą magistro baigiamajam darbui pavyko labiau pažinti pokyčius, susijusius su socialinės globos teikimu intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems vaikams Lietuvoje institucinės pertvarkos metu. Atlikdama tyrimą ir dirbdama kartu su šeiminių namų komandomis, stebėdama jų kasdienybę ir klausydamasi jų istorijų, pamačiau, kaip iš esmės pasikeitė šio darbo turinys, atsakomybės ir emocinė aplinka. Skaityti daugiau... 
Niekada nesvarsčiau galimybės persikelti gyventi į užsienį. Supratau, kad mano vieta yra tėvų ir senelių žemėje; turėjau būti arti savo vaikų, nes žentas negalėjo išvykti iš Ukrainos, turėjo atlikti karinę tarnybą. Nusprendusi palikti okupaciją (2022 m. liepos 2 d.), surinkusi dokumentus, būtiniausius daiktus, buvau tikra, kad viskas greitai baigsis ir grįšiu ruoštis naujiems mokslo metams. Tačiau laikinas persikraustymas pasirodė esąs labai ilgas ir nuo to laiko jau praėjo dveji su puse metų. Kaip susiklostė mano gyvenimas? – Jis nesusiklostė, sugriuvo, pasikeitė neatpažįstamai: - būdama sėkminga švietimo įstaigos direktore, turėjau dirbti pardavėja, aplinkos tvarkytoja, technike, nes mokykla buvo uždaryta. Skaityti daugiau.... 
Socialinės globos centro „Vija“ specialistai bendradarbiaudami su socialinio darbo eksperte Lies Van Weezel ir alternatyvios komunikacijos specialiste Maaike Hart iš Nyderlandų turėjo galimybę mokytis, kurti bei taikyti alternatyvios komunikacijos priemones dirbant su asmenimis, turinčiais negalią.
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija – tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus. Todėl alternatyvios komunikacijos metodai, tokie kaip paveikslėliai ir kiti vizualiniai įrankiai, tampa svarbia priemone, leidžiančia efektyviai ir savarankiškai bendrauti su aplinka. Skaityti daugiau... 
2014–2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese – reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Siekta sukurti pagalbos sistemą, orientuotą į individualius poreikius, kuri užtikrintų orų, saugų gyvenimą ir vystymuisi palankią aplinką suaugusiems asmenims ir vaikams su negalia.
Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims – 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai nebuvo tiesiog naujos patalpos – tai buvo visiškai naujo darbo modelio pradžia.
Pokyčių pradžia Visi – tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai – tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi – reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys – nuo maitinimo iki darbo grafikų – buvo kuriamos „nuo nulio". Tai reiškė kasdienį ieškojimą, bandymus, taisymus ir naują požiūrį į tai, kas iš tikrųjų yra „namai", o ne „įstaiga". Skaityti daugiau... Dirbu socialinio darbo srityje 4 metus ir per mano darbo praktiką teko ir tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Stengiuosi žmonėms padėti susidoroti su iššūkiais, gyvenimo sunkumais, juos motyvuoti ir įgalinti spręsti savo problemas, tačiau dažnai noras suteikti pagalbą kelia daug iššūkių. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose. Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos. Todėl socialiniai darbuotojai turi užtikrinti šių asmenų socialinę gerovę, gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei saugią aplinką kitiems gyventojams. Skaityti daugiau... 
Socialinėje srityje dirbantys specialistai kasdien susiduria su įvairiomis iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. LRT Straipsnyje aptariama, kaip organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą. Tai svarbus žingsnis užtikrinant tiek darbuotojų, tiek klientų gerovę.
Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip socialiniai darbuotojai gali efektyviai reaguoti į klientų agresiją, pilną straipsnį skaitykite čia.
Gegužės 27 d. organizacija “220 be įtampos” rengia akredituotus mokymus specialistams Kaune “Agresyvaus elgesio intervencija: kai svarbūs abu - klientas ir darbuotojas”. Daugiau informacijos apie mokymus.
Socdarbas.lt tinklapio idėja kilo socialiniams darbuotojams vienų seminarų, mokymų metu. Vis išgirsdavome, jog reikia platformos, vietos kurioje socialiniai darbuotojai galėtų kalbėti apie savo darbo kasdienybę, pasidalinti, ne tik gerosiomis praktikomis, bet ir sunkumais, galėtų kelti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų. Taip 2014 m. gimė socdarbas.lt tinklapis.
Mes, socdarbas.lt komanda labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau straipsnių bei pasidalinijimų iš mūsų skaitytojų, socialinių darbuotojų, kurie nori dalinti savo straipsniais, įžvalgomis bei pamąstymais apie jų veikimo lauką, klientus, paslaugas ir pan. Tačiau norisi paminėti, kad ne visus straipsnius aklai priimame ir skelbiame socdarbas.lt, stengiamės tai daryti atsakingai ir sąmoningai mąstydami ir aptardami straipnsių pridedamąją vertę, kartais gavę straipsnį, paprašome papildyti jį gyva patirtimi, aktualiomis įžvalgomis, praktiniais patarimais ar pan. arba visgi pasiūlome ieškoti kito kanalo straipsnio viešinimui. Ir tai nereiškia, kad Jūsų strapsnis nėra vertingas ar svarbus, tiesiog jis gali neatitikti mūsų socdarbas.lt konteksto ir tikslų. Taigi, nutarėme su Jumis pasidalinti tam tikrais kriterijais, kuriais vadovaujamės spręsdami, ar straipsnis tinkamas socdarbas.lt tinklapyje, ar visgi savą skaitytoją turėtų atrasti kitame medijų kanale. Tam tikri kriterijai, kuriais vadovaujamės atrinkdami ir ruošdami straipsnius į socdarbas.lt: |