|
|
Socialinis darbas su senyvo amžiaus žmonėmis yra svarbi ir atsakinga socialinio darbo sritis, apimanti pagalbą, švietimą ir paramos organizavimą tiems, kurie dėl amžiaus pokyčių tampa pažeidžiamesni. Šios profesijos tikslas – ne tik užtikrinti žmogui saugumą ar fizinę priežiūrą, bet ir padėti išsaugoti orumą, savarankiškumą, asmeninio gyvenimo kontrolę bei galimybę išlikti aktyviems visuomenės nariams. Senyvo amžiaus žmonių poreikiai yra įvairiapusiai, todėl socialinis darbas jų atžvilgiu apima ne tik praktinę pagalbą, bet ir emocinį palaikymą, motyvavimą, psichologinę paramą bei įgalinimo skatinimą.
Dirbdamos socialinės globos namuose, mes, socialinės darbuotojos, kasdien susiduriame su situacijomis, kuriose būtina derinti globos ir įgalinimo principus. Mūsų pareiga – padėti žmogui išlikti stipriam net kai silpnėja sveikata, mažėja savarankiškumas ar keičiasi socialinės galimybės. Teikiant emocinę ir psichologinę pagalbą, senyvo amžiaus žmonėms padedama atrasti savyje jėgų, atkurti savigarbą, sustiprinti savivertę ir vėl pajausti savo svarbą bendruomenėje. Skaityti daugiau...
Įžanga Laikui bėgant žmonės su specialiaisiais poreikiais tampa visuomenės dalimi. Dar visai neseniai asmenys, turintys negalią, turėjo gyventi „uždarose institucijose”, kurios buvo atskirtos nuo visuomenės. Asmenys negalėjo eiti į parduotuves apsipirkti, naudotis viešuoju transportu, keliauti į kino teatrą, koncertą ar eiti į kavinę ir pan. Laimei, šiuo metu tai sparčiai keičiasi. Asmenys su negalia, kaip ir visi kiti asmenys, turi savo teises. Visuomenėje yra atpažįstami kaip visuomenės nariai. Ir tai yra įtvirtinta įstatymiškai Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Daugelis šalių, tame tarpe tiek Lietuva, tiek Nyderlandai yra pasirašę, priėmę minėtą konvenciją. Žinoma, labai svaru priimtas įstatymas, bet dar įdomiau yra tai, ką jis reiškia kasdieniame gyvenime ir kaip jis įgyvendinamas? Skaityti daugiau... 
2014–2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese – reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Siekta sukurti pagalbos sistemą, orientuotą į individualius poreikius, kuri užtikrintų orų, saugų gyvenimą ir vystymuisi palankią aplinką suaugusiems asmenims ir vaikams su negalia.
Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims – 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tai nebuvo tiesiog naujos patalpos – tai buvo visiškai naujo darbo modelio pradžia.
Pokyčių pradžia Visi – tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai – tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi – reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys – nuo maitinimo iki darbo grafikų – buvo kuriamos „nuo nulio". Tai reiškė kasdienį ieškojimą, bandymus, taisymus ir naują požiūrį į tai, kas iš tikrųjų yra „namai", o ne „įstaiga". Skaityti daugiau... Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į mano profesinę veiklą. Įstaiga, kurioje dirbau, buvo viena iš pirmųjų ir labiausiai paliestų pertvarkos proceso. Stebint pokyčius šioje srityje, ėmiau vis labiau domėtis socialinės globos paslaugų teikimu, jų poveikiu paslaugų gavėjams ir darbuotojams. Norėdama gilintis į šiuos procesus, pasirinkau socialinio darbo magistrantūros studijas. Džiaugiuosi šiuo sprendimu – atliekant tyrimą magistro baigiamajam darbui pavyko labiau pažinti pokyčius, susijusius su socialinės globos teikimu intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems vaikams Lietuvoje institucinės pertvarkos metu. Atlikdama tyrimą ir dirbdama kartu su šeiminių namų komandomis, stebėdama jų kasdienybę ir klausydamasi jų istorijų, pamačiau, kaip iš esmės pasikeitė šio darbo turinys, atsakomybės ir emocinė aplinka. Skaityti daugiau... 
Socialinėje srityje dirbantys specialistai kasdien susiduria su įvairiomis iššūkiais, įskaitant klientų agresiją. LRT Straipsnyje aptariama, kaip organizacija „220 be įtampos“ moko socialinius darbuotojus valdyti įtampą ir agresyvų elgesį be smurto, pabrėžiant ramų bendravimą ir situacijos deeskalavimą. Tai svarbus žingsnis užtikrinant tiek darbuotojų, tiek klientų gerovę.
Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip socialiniai darbuotojai gali efektyviai reaguoti į klientų agresiją, pilną straipsnį skaitykite čia.
Gegužės 27 d. organizacija “220 be įtampos” rengia akredituotus mokymus specialistams Kaune “Agresyvaus elgesio intervencija: kai svarbūs abu - klientas ir darbuotojas”. Daugiau informacijos apie mokymus.
Niekada nesvarsčiau galimybės persikelti gyventi į užsienį. Supratau, kad mano vieta yra tėvų ir senelių žemėje; turėjau būti arti savo vaikų, nes žentas negalėjo išvykti iš Ukrainos, turėjo atlikti karinę tarnybą. Nusprendusi palikti okupaciją (2022 m. liepos 2 d.), surinkusi dokumentus, būtiniausius daiktus, buvau tikra, kad viskas greitai baigsis ir grįšiu ruoštis naujiems mokslo metams. Tačiau laikinas persikraustymas pasirodė esąs labai ilgas ir nuo to laiko jau praėjo dveji su puse metų. Kaip susiklostė mano gyvenimas? – Jis nesusiklostė, sugriuvo, pasikeitė neatpažįstamai: - būdama sėkminga švietimo įstaigos direktore, turėjau dirbti pardavėja, aplinkos tvarkytoja, technike, nes mokykla buvo uždaryta. Skaityti daugiau.... 
Socialinės globos centro „Vija“ specialistai bendradarbiaudami su socialinio darbo eksperte Lies Van Weezel ir alternatyvios komunikacijos specialiste Maaike Hart iš Nyderlandų turėjo galimybę mokytis, kurti bei taikyti alternatyvios komunikacijos priemones dirbant su asmenimis, turinčiais negalią.
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija – tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus. Todėl alternatyvios komunikacijos metodai, tokie kaip paveikslėliai ir kiti vizualiniai įrankiai, tampa svarbia priemone, leidžiančia efektyviai ir savarankiškai bendrauti su aplinka. Skaityti daugiau... |