|
|
Socialiniame darbe darbuotojams neretaitenka susidurti su agresyviais klientais, kurie kartais turimą pyktį nesąmoningai nukreipia į aplinką ar darbuotją, kartais tiesiog patiria frustraciją ir bejėgystę ir dėl to jiems kyla agresija. Socialiniai darbuotojai kelia klausimus apie savo saugumą, pačių turimus įrankius ir gebėjimus kaip elgtis agresijos akivaizdoje. Dar 2018 metų pabaigoje Lietuvoje lankėsi specialistas iš Olandijos Marco Dieleman, kuris veda mokymus darbuotojams, kurie dirba su agresyviais klientais. Mokymų metu darbuotojai analizavo dėl kokių priežasčių klientams kyla stresas, pyktis, mokėsi kontroliuoti savo emocijas ir stresą, ieškojo būdų, kaip išlikti ramiems stresinėje situacijoje, kaip anksti atpažinti iš kliento kylančią agresiją ir kokias prevencijos priemones taikyti. Praktinėje dalyje darbuotojai mokėsi technikų, užtikrinančių saugumą ūmios agresijos metu, kaip apsaugoti save aplinkinius ir patį klientą. Taigi, norisi pasidalinti keletu pastebėjimų iš mokymų bei patarimų, kurie galbūt bus vertingi dirbantiems su žmonėmis. Ten kur kyla agresija (prieš save arba kitą) visada reikėtų ieškoti priežasčių dėl ko taip vyksta. Agresija gali kilti iš frustracijos arba būti instrumentinė t.y būti naudojama kaip įrankis gauti tai, ko norima. O ką gali padaryti darbuotojas? Pirmiausia atpažinti pats ir padėti tai atpažinti žmonėms su kuriais dirba. Socialiniame darbe tai labai svarbu, kadangi klientai dažnai stokoja įgūdžių atpažinti kas su jais vyksta, taip pat sunkiai gali tai įvardinti. Jei agresija kyla iš frustracijos, svarbu padėti nurimti, o jei atpažįstame, jog tai naudojama kaip instrumentas kažką gauti – svarbu uždėti ribą ir padėti klientui ieškoti kitokių būdų tikslui pasiekti. Skirtumą aiškiau galime atpažinti mažų vaikų elgesyje, juk bene visi esame matę kaip parduotuvėje vaikas krenta ant žemės, pyksta, ašaroja, kad jam nupirktų vieną ar kitą – kai agresija naudojama kaip įrankis, jog būtų patenkinamas poreikis. Vėliau atpažinti panašias situacijas tampa kiek sunkiau, tačiau svarbu visada perklausti iš kur kyla agresija? Ir paieškoti nepatenkintų poreikių ir iš kur kyla frustracija bei atitinkamai reaguoti. Jei klientui kyla agresija, pyktis ir jis ima elgtis destruktyviai, yra keletas žingsnių, kurių svarbu imtis...Skaityti daugiau... 
Šiandien, kai daug kalbama ir diskutuojama apie institucinės globos pertvarką ir paslaugų teikimą bendruomenėje, girdime daug nuomonių, komentarų, vertinimų ir klausimų, susijusių su pertvarkos eiga. Vieni kritikuoja dėl nepasirengimo, kiti dėl skubos, tretiems atrodo, kad pokyčiai vyksta pernelyg lėtai, bet turime pripažinti, kad ir kaip sunkiai, tačiau po truputį judame į priekį. Vilijampolės socialinės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurioje ilgalaikė socialinė globa teikiama suaugusiems asmenims su proto ar psichikos negalia ir vaikams su proto ar psichikos negalia, likusiems be tėvų globos. Savo kelią pertvarkos link pradėjome dar 2016 metais, buvo daug klausimų, įtampos, neaiškumo, ekspertų pagalba atliktas įstaigos darbuotojų motyvacijos teikti paslaugas bendruomenėje vertinimas, gyventojų poreikių vertinimas ir parengtas įstaigos pertvarkos planas. Per visą tą laiką analizavome, diskutavome ir ieškojome sprendimų, kurie geriausiai atitiktų paslaugų gavėjų poreikius. Ties kilusiais iššūkiais dirbo visa specialistų komanda ir šiandien turime rezultatą, kuris džiugina, ir kuriuo noriu pasidalinti. Trumpai paminėsiu, kad pertvarkant įstaigą paslaugos bendruomenėje (Kauno mieste) jau teikiamos 3 grupinio gyvenimo namuose suaugusiems asmenims su proto negalia (15 asmenų) ir 2 grupinio gyvenimo namuose vaikams su proto negalia (11 vaikų), 2019 metų pradžioje planuojame startuoti su dar vienais grupinio gyvenimo namais vaikams su negalia. Daugiau skaitykite čia... 
Turinys: I. Įžanga II. Pokyčiai trumpai III. Įstatymų pasikeitimai, pavaizduoti digaramoje IV. Globos centrai V. Paslaugų įvairovė, Kompleksinių paslaugų projekto pavyzdžiai VI. Galutinės pastabos VII. Priedai
I. Įžanga
Jau keleta metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi prkatikikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė” yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių. (Daugiau apie darbo grupę galite skaityti čia). 2018 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad artimoje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Mes nusprendėme susikoncentruoti į šiuos pokyčius:
Yra daug neaiškumų. Kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, kiti yra ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Savivaldybės veikia autonomiškai ir to pasekmė – jog kiekviena savivaldybė savo užduotis įgyvendins labai skirtingais būdais. Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios. Kai kurie turi aukštus lūkečius. Vieni tikisi daug gerų patobulinimų, kiti – turi daug baimių ir abejonių. Dauguma įvairių organizacijų praktikų ir vadovų, kurie dirba vaiko ir šeimos pagalbos srityje, jaučiasi labai nesaugiai - „Kur kreiptis daugiau informacijos?“, „Ko bus tikimasi iš mūsų organizacijos po liepos 1 dienos?”, “Ar vis dar yra poreikis toms veikloms, kurias vykdėme iki šiol?”,”Kas mokės už mūsų paslaugas?”,”Koks bus savivivaldybės vaidmuo?” . Taip pat tėvai ir artimieji turi abejonių: “Kur kreiptis pagalbos?”, “Geriau slėpti savo problemas nei apie jas kalbėti, nes gali kilti rizika, kad jie atims iš manęs vaiką?” Skaityti daugiau.... Puslapis 4 iš 4
|