|
|
Taikomieji teatro metodai (TTM) – tai iš teatrinės aplinkos pasiskolinti įrankiai (pvz., aktorių trenažas, teatro schema: scena – žiūrovas – duotosios aplinkybės – protagonistas – konfliktas – atomazga), išvystyti pasitelkiant kitų mokslo ar meno sričių (pvz., psichologija, literatūra, muzika, medijos ir kita) elementus ir taikomi dirbant su grupe. Tai patyriminio mokymosi procesas, kurį sudaro vaidmenų kūrimas, istorijų pasakojimas, situacijų vaidinimas, jų vystymas, analizavimas ir perkonstravimas. Grupė įsitraukia į veiklą, nes aptariami visiems aktualūs klausimai, atpažįstamos situacijos. Veikla neabejotinai yra mokymasis: tai situacijų analizė per patirtis ir tam aptarti būtina skirti ir daugiau laiko, ir dėmesio, ir tyrimų. Pristatyti taikomuosius teatro metodus nelengva, nes niekada ir niekur nebuvo formaliai susitarta dėl nuoseklaus bendro sąvokų žodyno. Įvairios interpretacijos, kaip teigia būrys garsių praktikų, priklauso nuo asmeninio požiūrio ir patirties, lemia daugybę skirtumų ir kelia painių abejonių. Sąvoka teatro metodai dažniausiai tapatinama su aktorių ar režisierių rengimui skirtais, tik į specialius gebėjimus orientuotais mokymais. Remiantis teksto autorės kaip TTM praktikės patirtimi ir privačia komunikacija su režisieriais bei aktoriais, didžioji dauguma jų TTM vertina kaip veiklą, reikalaujančią mažesnio profesionalumo nei aktorystė ir režisūra. Vis dėlto tie, kuriems teko dalyvauti talentingo TMM praktiko kūrybinėje laboratorijoje, patyrė, jog geras TTM praktikas yra puikus režisierius, aktorius ir edukatorius viename, savo asmeniu neužgožiantis grupės, meistriškai valdantis grupės dinamiką, sukuriantis įkvepiantį buvimą čia ir dabar ir dar padedantis susigaudyti savyje bei spręsti aktualius asmeninius, socialinius klausimus. Kitais žodžiais, TTM kaip specifinė meno forma, grįžta prie savo šaknų, įsikuria kasdieniame žmonių gyvenime, gilinasi į iš jo kylančias temas, jas analizuoja ir ieško galimų sprendimų. Skaitykite daugiau Menų agnetūra "Artscape" kviečia dalyvauti taikomojo teatro savaitėje, kuri taip pat skirta socialinio darbo metodams tobulinti. Daugiau informacijos rasite čia Kviečiame pasidalinti savo patirtimi apie bendradarbiavimą su VTAS.
Šeimą konsultuojanti psichologė susidūrė su situacija, kuomet motina psichologiškai bei fiziškai smurtauja prieš savo paauglę dukrą. Kai psichologė užsiminė jog kažką su tuo reikia daryti, šeima (motina, vyras ir dukra) nutraukė konsultacijas. Konsultuojanti specialistė norėtų žinoti, kokios yra galimybės kažką daryti toliau:
1. Kokia būtų procedūra, jeigu apie tai informuoti vaiko teises, kokia pagalba gali būti suteikta šiai šeimai, kokios priemonės gali būti taikomos.
2. Ar būtinai apie šį atvejį turi pranešti pati mergina, ar gali tai padaryti su šeima dirbanti specialistė?
3. Koks šioje situacijoje būtų policijos ir koks vaiko teisių vaidmuo? Diskutuoti galite čia 
Noriu pasidalinti savo gerąja patirtimi kuriant santykį su patyčias mokykloje patyrusia ir išgyvenusia smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko bandė nusižudyti, mergaite. Meno terapijos metu mergaitė nupiešė tamsų sūkurį, ji aiškino, kad tie sūkurio sukiniai atspindi ritmą ir, kad vienintelis dalykas, kuris jai padėjo namuose buvo grojimas gitara (tuo metu atlikau praktiką, todėl studento statusas man leido dalyvauti visuose kitų specialistų vedamuose užsiėmimuose). Taigi įsiterpiau ir pasakiau, kad ir aš groju. Susikausčius ir tyli mergina, regis, nušvito. Pasiūliau kitą dieną atnešti jai gitarą. Sunku žodžiais nusakyti, kas įvyko su ta mergina – tądien personalas pirmą kartą nematė jos verkiančios. Įėjus į skyrių su gitara ant pečių pamačiau merginos veidą – jį puošė plati šypsena. Mergaitė jautėsi svarbi, privilegijuota. Paprašiau pagroti mėgstamiausią kūrinį. Grojo ji prastai, neritmiškai. Pasisiūliau pamokyti, tačiau ji tik laikė instrumentą rankose ir pasakojo, pasakojo, pasakojo... Supratau, kad tai yra ta pagalba, kurios reikia šitam atvejui. Jai net nereikia mano pamokų, nereikia pačio grojimo. Instrumentas yra jos saugumo garantas, jos siena atitverianti nuo kitų. Tai, kad atnešiau jai svarbiausią jos ginklą, ji man atsivėrė. Juokėsi ir verkė, svarstė, analizavo. Regis, nepadariau nieko nežemiško – tiesiog pažiūrėjau į ją kaip į savitą ir įdomią. Parodžiau dėmesį, parodžiau, kad girdžiu, ką ji sako. Skaityti daugiau... 
Kartu su Šv. Velykomis į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas. Pabuskime visi, prikelkim sielas Tikėjimui, Vilčiai ir Meilei.
Nutarėme su www.socdarbas.lt skaitytojais ir sekėjais pasidalinti pagrindiniais akcentais iš naujojo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, kurie gali būti svarbūs socialiniams darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurie dirba biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose. Nes kaip rodo verdančios diskusijos tiek viešosiose erdvėse, tiek mažesniuose rateliuose, nauja tvarka įnešė daug neaiškumo ir papildomo streso. Tačiau peržiūrėjus įstatymą susidaro įspūdis, kad jis iš esmės duoda daug laisvės ir galimybių didinti darbuotojų darbo užmokesčius. Bet žinoma, viskas labai priklauso nuo teisės akto taikymo įstaigose. Todėl dalinamės pagrindiniais pastebėjimais, kad visi galėtume apginti savo teises ir gauti darbo užmokestį, kuris priklauso pagal įstatymą. Daugiau skaitykite čia 
Nuolat besikeičiančioje kasdienybė sudėtinga atrasti kažką naujo, įspūdingo ir kerinčio... Tačiau socialinis darbas yra būtent ta sritis, kurioje kiekvieną dieną, akimirką galima atrasti kažką naujo, įkvėpiančio ir netikėto. Šiame tinklapyje dalinamės patirtimi ir išgirstomis naujienomis. Šį kartą norime pasidalinti su Jumis Žinių radijo laida apie darbą gatvėje su jaunuoliais, jo specifiką, žavumą ir ką reiškia būti kartu su jaunuoliais. Savo patirtimi Žinių radijo laidoje dalinasi socialinis darbuotojas Kasparas Laureckis (Laidą galite rasti čia..). Jei Jums kilo minčių, norite pasidalinti patirtimi ar turite reakcijų, kviečiame klausti, dalintis čia..
|