Birželio 9 d., daugiau nei metus sirgusi, mirė Ramunė Jurkuvienė. Per savo gyvenimą Ramunė įnešė didelį indėlį į socialinio darbo plėtrą, todėl norime ją prisiminti apmąstant jos indėlį ir pasidalinant kelių buvusių studentų, kolegų ir asmenų, su kuriais ji bendradarbiavo komisijose ir projektuose, mintimis.
Socialinis darbas ir žmogaus orumas
Ramunė pradėjo savo darbinę karjerą dirbdama gydytoja: „kai Nepriklausomybės pradžioje iš JAV atvykęs profesorius skaitė paskaitą apie socialinį darbą, apie tai, kad vienas iš svarbiausių principų apsaugoti kiekvieno žmogaus orumą, aš supratau, kad tikrai noriu tokioje srityje dirbti. Kai buvo paskelbta, kad priima studijuoti socialinį darbą, aš atskubėjau pateikti reikiamus dokumentus. Turėjau mėgiamą gydytojo profesiją, bet ginti kiekvieno žmogaus orumą man atrodė svarbiau. Tačiau šios studijos iš esmės skyrėsi nuo buvusiųjų. Ne tiek savo dalykais, kiek
požiūriu į žmogų, studentą. Dėstytojai klausdavo mūsų nuomonės, tardavosi su mumis. Tai buvo labai nauja man, patyrusiai kitokį dėstymo stilių – kad dėstytojai gali šaukti, tyčiotis, priekaištauti. Tiesa, buvo Medicinos institute keletas itin gerbiamų dėstytojų, kurie kalbėdavo ramiai, nepakeldami balso, vadino studentus kolegomis. Bet, kad dėstytojui būtų svarbi studento nuomonė, to nebuvau patyrusi (*14 psl.)." Šie sakiniai cituojami iš brošiūros, kurią Ramunė Jurkuvienė, Violeta Vitkauskienė ir Lies van Weezel rašė 2003 m. Skaityti daugiau...