Rašyti, kalbėti, diskutuoti apie rekomendacijas dėl socialinių paslaugų į namus (socialinės priežiūros) organizavimo bei teikimo, kam? Kokiu tikslu? Kam to reikia? Tokios diskusijos su iniciatyvinės grupės narėmis beveik įtikino, kad tai netikslinga. Puiku, kad tenka susidurti su mąstančiais ir atsakymų ieškančiais žmonėmis, kurie priverčia dar ir dar kartą ieškoti atsakymų.
Mano žiniomis paskutinės rekomendacijos darbui su socialinės rizikos šeimomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo patvirtintos 2003 metais, t.y. 12 metų atgal. Socialinių darbuotojų etatai darbui su šia klientų grupe patvirtinti 2007. Taigi darbas su šeima į oficialų „darbužį“ įvilktas prieš steigiant pareigybę ir skirtas jis buvo ne paslaugų šeimai teikėjams, o vaiko teisių apsaugos specialistams. Per laikotarpį nuo 2003 metų pasirodė keletas leidinių, vienas jų Lies Gualthérie van Weezel "Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis", kuriame galima rasti puikių pavyzdžių ir atsakymų į svarbius klausimus kylančius dirbant su šeimomis. Tačiau, tai - žvilgsnis iš vieno kampo, vidinio socialinio darbuotojo – profesionalo. Socialinis darbuotojas dirbdamas su šeima atsiduria sistemos, kurią kuria ne tik jis pats (nors jo įnašas neabejotinai svarbus), bet ir kitų įstaigų, institucijų veikiančių ne socialinio darbo sistemoje apsuptyje. Neretai nutinka taip, kad savo profesijos ir savo klientų labui socialiniam darbuotojui tenka atsidurti konfliktiškose situacijose (dažnai tarp kitų įstaigų specialistų ir kliento), kuriose reikia turėti atramą, siekiant savo tikslų ir klientų gerovės. Tokiais atvejais socialinis darbuotojas be savo vidinių įsitikinimų, žinių ir įgūdžių turi remtis ir tvirta įstatymine baze, štai kodėl manau, kad rekomendacijos dėl socialinių paslaugų į namus (socialinės priežiūros) organizavimo ir teikimo, kurios atspindi oficialų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos požiūrį į socialinių paslaugų teikimą, yra svarbios ir apie jas reikia kalbėti, diskutuoti. Šios rekomendacijos parengtos LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu sudarytos darbo grupės ir savivaldybių ministerijoms išsiųstos 2015-08-04.
Mano darbo sritis - socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, todėl leidžiu sau komentuoti tik tą rekomendacijų dalį, kuri žymima, taip: „Socialinės rizikos šeimų socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) organizavimo ir teikimo rekomendacijos savivaldybėms“.
Rekomendacijos pradedamos pažymint, kad socialinis darbuotojas neatsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą, priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Ši nuostata svarbi ne tik kitų sričių specialistams susipažįstant su socialinių darbuotojų darbu, patiems socialiniams darbuotojams šią vietą reikėtų ryškiu žymekliu pasiryškinti ir kartą per savaitę perskaityti ir sau priminti. Tai galėtų būti kaip vienas iš būdų vengiant perdegimo sindromo. Sunkiai ir daug dirbantis socialinis darbuotojas neretai labai nusivilia ir jautriai reaguoja, kai sužino apie netinkamus ar net žalingus šeimos sprendimus, dažnai tokius sprendimus socialinis darbuotojus priima asmeniškai.
Vienas iš svarbiausių dalykų pažymėtų šiose rekomendacijose man yra tai, kad socialinis darbuotojas nedalyvauja policijos pareigūnų ar vaiko teisių apsaugos specialistų organizuojamuose „patikrinimuose“ bei vaiko paėmimo iš šeimos veiksmuose. Neabejoju socialinių darbuotojų žiniomis apie pasitikėjimu grįsto ryšio svarbą socialiniame darbe su šeima, tačiau policijos pareigūnai ar vaiko teisių apsaugos specialistai tokių žinių neturi ir neturi jų turėti. Tai mes brėžiame aiškias ribas tarp bendradarbiavimo, savo kompetencijų, galių ir pagaliau socialinio darbo etikos laikymosi. Kai aiškios ribos konkrečiuose veiksmuose yra nubrėžtos juodu ant balto, išlaikyti savo profesionalų veikimą, užtikrinti socialinio darbo tęstinumą ir kokybę yra neabejotinai lengviau.
Šeimos su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai dažniausiai visiškai neturi ar turi labai menkus gebėjimus disponuoti savo menkomis pajamomis. Socialinis darbuotojas neretai patiria spaudimą iš ugdymo įstaigų specialistų, seniūnijų specialistų ir savo valdžios, rodyti rezultatus materialinės šeimos gerovės stiprėjimo lauke. Kuo didesnis spaudimas, tuo sunkiau atsilaikyti neperėmus šeimos finansų į savo rankas. Rekomendacijose aiškiai pažymima, kad socialinis darbuotojas negali disponuoti ar juo labiau laikyti šeimai priklausančių pinigų savo kabinete, seife ar pan. Ar tai svarbu? Taip.
Socialinių darbuotojų pavaldumo klausimas vis dar kelia rimtas diskusijas ir vis dar ieškoma to geriausio varianto. Socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, pavaldumas šiuo metu yra galimas seniūnijoms, socialinės paramos skyriams, socialinių paslaugų centrams. Rekomendacijose pažymimas prioritetas šią funkciją skirti socialinių paslaugų centrams. Toks požiūris yra sveikintinas dėl vienos esminės priežasties – socialinių paslaugų centrų pagrindinė veikla ir tikslas teikti kokybiškas, klientų poreikius atitinkančias paslaugas, skirtingai nei kitų institucijų, kurioms ši veikla yra papildoma.
Didelė dalis rekomendacijų skirta bendradarbiavimo svarbai teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą pažymėti. Bendradarbiavimas apibrėžiamas konkrečiais pavyzdžiais, tarkim sprendžiant mokyklos nelankymo klausimą, socialinis darbuotojas į šeimą vyksta kartu su mokyklos socialiniu pedagogu. Tai svarbu pažymėti, nes neretai bendradarbiavimas suvokiamas, kaip informacijos pasidalinimas telefonu, kas neduoda naudos nei šeimai, nei socialiniam darbuotojui.
Iki šiol nebuvau pastebėjusi, kad būtų rekomenduojama socialinių darbuotojų darbą papildyti socialinio darbuotojo padėjėjo įsitraukimu, kai reikia šeimą palydėti į gydymo įstaigą ar padėti atlikti konkrečius namų ruošos darbus. Toks darbo su šeima, teikiant paslaugas namuose, posūkis kol kas atrodo neįsivaizduojamas ir nerealus, tačiau ateityje galima tikėtis ir tokio paslaugų šeimai organizavimo.
Rekomendacijose apibūdinti socialinių paslaugų teikimo tikslai, socialinio darbuotojo, teikiančio socialinės priežiūros paslaugas šeimai, funkcijas, paslaugos išlaidos, darbo užmokestis, apsaugos priemonės, darbo krūvis. Tačiau man reikšmingiausi pasirodė aukščiau aprašyti rekomendacijų aspektai, mes kiekvienas pastebime tai, kas mums šiuo metu svarbiausia ir reikalingiausia.
Rekomendacijas galite rasti čia.