Trys kolegės, kurias vienija viena organizacija VšĮ „Kartu stipresni“ dalinasi įspūdžiais ir savo patirtimi trijų dalių straipsnyje, Almanė Pakrijauskaitė, Inga Dulinskienė ir Rūta Gerasimė džiaugiasi galėdamos papasakoti savo patirtį socialiniame darbe bei kelionės įspūdžius iš Nyderlandų karalystės.
Dvi kolegės, Inga ir Rūta dirbančios VšĮ „Kartu stipresni“ organizacijoje, ir viena iš organizacijos dalininkių Almanė šią vasarą domėjosi kaip olandų organizacijos dirba su psichinių sunkumų turinčiais klientais, bendruomenėmis ir kaip organizuoja savanorišką veiklą. Visų kolegių tikslas buvo susipažinti su įvairiomis organizacijomis, pasisemti naujų idėjų.
Kelionė buvo suorganizuota iki smulkiausių detalių kitos VšĮ „Kartu stipresni“ dalininkės Lies van Weezel, socialinio darbo ekspertės. Kiekviena diena Olandijoje buvo suplanuota aplankant bent dvi organizacijas per dieną, kartais ir skirtinguose miestuose. Teko susipažinti su keletu skirtingų miestų organizacijomis, dirbančiomis su skirtingomis tikslinėmis grupėmis.
Straipsnių dalyse kiekviena „keliautoja“ papasakoja apie savo socialinio darbo sritį ir organizaciją, kurioje dirba bei savo įspūdžius, patirtus kelionėje į Olandiją.
I dalis
Motinos ir vaiko paramos-labdaros fondas „Aušta“ tai nevyriausybinė organizacija įkurta 2000 m. Kauno kartų namų iniciatyvinės grupės dėka, 2006m. pakeitė pavadinimą į esamą. Pagrindinis organizacijos tikslas – aiškintis šeimų problemas ir padėti jas spręsti bei suteikti pagalbą pagal poreikius ir turimas galimybes, kad išsaugoti vaiką šeimoje.
Pati organizacijos veikloje dalyvauju nuo 2007 metų, kuomet dar kaip Kauno medicinos universiteto, socialinio darbo medicinoje 2 kurso studentė atvykau į organizaciją atlikti socialinio darbo praktikos. Organizacijos veikla tuo metu buvo pristabdyta, nebuvo klientų, nebuvo aktyviai įsitraukusių darbuotojų, tik sąrašas šeimų su kuriomis buvo dirbta anksčiau ir šiek tiek produktų likusių po tais metais vykusios „Maisto banko“ akcijos. Galbūt todėl, jog buvau atvira naujiems patyrimams – pagalba kitam, rūpestis mažiau galimybių turinčiomis šeimomis, sąlygojo, tai, kad prigesusią veiklą ėmiau gaivinti, nuo tuo metu esančių 0 šeimų, skaičius išaugo iki 15 šeimų, 2009 metais jis jau siekė 40 šeimų, šiuo metu dirbama su 49 šeimomis (68 suaugusiais ir 109 vaikais). Iš jų 32,7 proc. šeimų yra įtraukta į socialinės rizikos sąrašus, tiek pat yra praradę dalį darbingumo (iš jų 56,3 proc. dėl psichikos sveikatos sutrikimų), 24,5 proc. šeimų turi alkoholio, narkotikų vartojimo problemų, 16,3 proc. šeimų neturi pastovios gyv. vietos ir tik 12,2 proc. šeimų yra pilnos šeimos, likusi dalis gyvena neturėdamos antrosios pusės, didžioji šeimų dalis turi skolų.
Motinos ir vaiko paramos-labdaros fondo „Aušta“ „globojamoms“ šeimoms reikalinga kompleksinė pagalba dėl įvairių jas kamuojančių sunkumų, dėl šios priežasties yra organizuojamos ir teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos, kurios teikiamos neribojant jų teikimo trukmės.
Pagrindinės teikiamos ir suteiktos paslaugos yra orientuotos į klientą ir jo poreikių patenkinimą. 2014 metais Motinos ir vaiko paramos-labdaros fondas “Aušta“ 132 kartus suteikė paramą maistu, drabužiais, būtiniausiais daiktais, individualiai konsultavo 251 kartą, vizitavo kliento namuose 20 kartų, 143 kartus dirbo socialinį darbą su klientų grupėmis, atliepdama klientų poreikius vystė bendradarbiavimą su kitomis socialinės veiklos organizacijomis: Vaikų gerovės centru „Pastogė“ , LPF „Maisto bankas, VšĮ „Baltai juoda“, VšĮ. „Kerol“ ir kt.
Organizacija netoleruoja „prievartinių“ klientų, visos šeimos su kuriomis dirba minėta organizacija yra atėję savo noru, dažniausiai nukreipti jau paslaugas fonde „Aušta“ gavusių šeimų arba organizacijų su kuriomis fondas „Aušta“ bendradarbiauja.
Verta paminėti, kad pagrindiniai fondo „Aušta“ veiklą finansavimo šaltiniai išlikę tie patys, kaip ir daugumos nevyriausybinio sektoriaus organizacijų Lietuvoje, tai patvirtintų projektų įgyvendinimo, gyventojų pajamų 2 proc., privačių rėmėjų lėšos. Nuo lėšų turimų tam tikru laikotarpiu priklauso, kiek organizacija yra pajėgi išlaikyti apmokamų darbuotojų. Dažniausiai jų skaičius varijuoja nuo vieno iki trijų dirbančių nepilną darbo dieną. Įdomu tai, kad Olandijoje nors socialinio darbuotojo darbo užmokestis yra vienas iš mažiausių, tačiau jo pilnai pakanka, kad žmogui net dirbant nepilną darbo dieną užtektų pragyvenimui.
Kalbant apie Motinos ir vaiko paramos-labdaros fondo „Aušta“ pagrindinius darbo su klientais aspektus, kurie artimi kelionės į Olandiją metu išgirstiesiems buvo atrasta nemažai sąsajų. Pamėginsiu detalizuoti kiekvieną iš jų.
Pirmas darbo aspektas – „svarbu skirti dėmesį ne problemai, o elgesiui jai esant“ pavyzdžiui, jei klientas neatvyksta į grupės susitikimus, siekiama ne kaltinti jo dėl to, o suprasti kas sąlygoja tokį jo elgesį – gal tai baimė būti šalia kitų? Turėta neigiama patirtis dalyvaujant grupėse? O gal tiesiog neturėjimas pinigų kelionės išlaidoms iki susitikimo vietos padengti? Bandydami suprasti kliento elgesį, mes parodome, kad mums rūpi jis, o ne jo problema.
Antras – „Tik klientas geriausiai žino ką jis nori pakeisti savo gyvenime ir ko jam reikia, kad tas pasikeistų“ Pavyzdžiui – Lietuvoje socialinių paslaugų teikimo sektoriuje galime pastebėti, kaip kažkas bando „primesti“ ir pasakyti klientui tai, ko jam reikia, ką jis turi padaryti, kad atitiktų visuomenėje vyraujančias elgesio normas: reikia negerti, prižiūrėti vaikus ir pan. Taip, to reikia, tačiau tai turėtų įvardinti pats klientas, o ne kažkas kitas, nes toks pasakymas gali iššaukti kliento pasipriešinimą, todėl efektyvaus rezultato pasieksime tik klausiant, klausant ir siekiant, kad klientas imtų pats mąstyti apie save ir savo norus, bei būdus jiems pasiekti.
Trečias ¬ „Nepatenkinus bazinių asmens poreikių, kitų poreikių patenkinimas yra neefektyvus“ Pavyzdžiui, klientas neina į darbą, bet ne todėl, kad nenori, o dėl to kad negali, nes neturi tinkamų drabužių, yra alkanas, išsekęs. Todėl siekiant, kad jis pradėtų eiti į darbą, reikia padėti jam pasirūpinti bazinių poreikių patenkinimu. Jei jie lieka nepatenkinti, bet kokių kitų poreikių patenkinimas negali būti svarstomas ir tik patenkinus bazinius poreikius, galima kalbėti apie aukštesnių poreikių patenkinimą, tokį kaip ėjimą į darbą.
Ketvirtas – „kas klientui yra norma geriausiai žino tik pats klientas“. Šis aspektas yra ganėtinai artimas trečiajam. Pavyzdžiui, atvykus į kliento namus, ne mes turėtumėme vertinti ar klientas susitvarkęs juos ar ne, bet turėtume jo paklausti ar taip atrodantys namai pagal kliento tvarkos normą gali būti laikomi tvarkingais ar vis tik ne. Nes kas vienam yra netvarka, kitam gali būti ideali švara. Svarbu, per klausimus išsiaiškinti kas klientui yra norma, bet kurioje srityje.
Penktas – „skatinimas ir palaikymas kliento savanoriškos veiklos kelia jo savivertę, suteikia pasitenkinimo jausmą“. Klientas gali padaryti kažką dėl organizacijos, kito kliento. Pavyzdžiui, organizacija rengia šventę klientams vienas kelias ją surengti yra visą atsakomybę patikėti organizacijos darbuotojams, tokiu atveju klientai tampa tik pasyvūs jos dalyviai. Kitas kelias yra įtraukti klientus į jos organizavimą ir įgyvendinimą patikint kiekvienam iš jų po mažą atsakomybės reikalaujančią užduotį: papuošti salę šventei, paruošti stalą, pasiruošti žaidimą ir pan. Tokiu atveju organizacija tampa tik padėjėja klientams, kad šventė, kurios jie nori įvyktų, o didžiąją dalį užduočių pagal savo galimybes atlieka patys klientai. Abi pusės savimi patenkintos. Kitas pavyzdys: klientas aplanko kitą klientą gulintį ligoninėje, atneša jam maisto, klientas atneša išaugtus savo vaikų drabužius ir dovanoja juos kitų klientų vaikams. Kliento pagalbos klientui skatinimas ir palaikymas duoda tą patį rezultatą kaip ir pirmame pavyzdyje pateiktoje situacijoje.
Šeštas – „dėmesys detalėms kuriant lygiaverčius, pasitikėjimu ir pagalba pagristą santykį su klientu“ Pavyzdžiui, susitikimų metu vaišinti kava, arbata klientą ar jų grupę, paduoti popierinę servetėlę jam pravirkus ir pan. Tai tik detalės, tačiau siekiant sukurti lygiaverčius, pasitikėjimu ir pagalba pagrįstus santykius, jos turi itin daug reikšmės.
Paminėjau šešis svarbiausius darbo su klientais aspektus, kuriuos taiko Motinos ir vaiko paramos-labdaros fondas „Aušta“, žinoma, jų yra ir daugiau, tačiau paminėtieji yra artimai susiję su patirtimi Olandijoje, kurioje aplankius skirtingų sričių socialinės veiklos organizacijas girdėjau tą pačią esminę informaciją. Džiugu žinoti, kad tai kas daroma ilgametę patirtį socialinių paslaugų teikimo srityje turinčioje Olandijoje yra daroma ir šioje nedidelėje nevyriausybinio sektoriaus organizacijoje – Motinos ir vaiko paramos-labdaros fonde „Aušta“. Tai reiškia, kad einama tinkama linkme, svarbu nepamiršti, kad nors skiriasi šalys, galimybės, kultūra ir pan., problemos visur yra tos pačios ir jos gali būti sprendžiamos taikant tuos pačius metodus, kaip ir Olandijoje, neprisirišant prie turimų ribotų galimybių ir resursų.
Tęsiant straipsnį, antroje dalyje Rūta Gerasimė pristatys organizaciją VšĮ „Kartu stipresni“ ir asmenines įžvalgas, atrastas lankantis Olandijos organizacijose.
Su pagarba, Almanė Pakrijauskaitė, Inga Dulinskienė, Rūta Gerasimė.
