Atstovauju nevyriausybinę organizaciją „Actio Catholica Patria“, dirbančią su jaunimu. Organizacijos tikslas ir misija: savarankiškam gyvenimui pasiruošęs jaunas žmogus. „A.C.Patria“ turi keturis centrus: atvirą jaunimo centrą „Vartai“, kuriame jaunuoliai gali saugiai leisti laisvą laiką po pamokų jiems priimtinoje erdvėje. „Vartai“ yra visiškai atviri visiems jaunuoliams, palydimi psichologės ir socialinės darbuotojos. Kitas centras – savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip“, dirbantis su beišeinančiais iš globos namų jaunuoliais. Šis centras turi lydimą būstą, kuriame jaunuoliai gali gyventi iki vienerių metų su individualiu socialinio darbuotojo palydėjimu. Atstovauju savanorių centrą, kuriame dirbu koordinatore. Savanorių centras įgyvendina tris pagrindinius projektus: Europos savanorių tarnyba – projektą, skirtą jaunam žmogui, norinčiam savanoriauti ir mokytis kitoje Europos sąjungos šalyje. Kitas svarbus Lietuvai projektas – nacionalinės savanorystės projektas „Jaunimo savanoriška tarnyba“, skirtas šiuo metu nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui, skatinantis jauną žmogų įgyti reikiamas darbo rinkai kompetencijas, tobulinti asmenines kompetencijas atliekant savanorišką tarnybą. „A.C. Patria“ Savanorių centras jau beveik 25-erius metus dirba su savanoryste. Viena iš ilgiausiai veikiančių įgyvendinamų programų – vietinės savanorystės programa, skirta visiems be išimties žmonėms, norintiems užsiimti savanoriška veikla. Mes esame koordinuojanti savanorius organizacija, padedanti žmonėms rasti savanorystės vietą, dirbame su priimančiomis savanorius organizacijomis bei vykdome savanorystės sklaidą visuomenėje. Taip pat „A.C. Patria“ teikia mokymo paslaugas kitoms organizacijoms: vedame seminarus, mokymus savanorystės, atviro darbo su jaunimu, darbu su globoje augančiais jaunuoliais temomis.
Savanorystė yra viena iš galimybių įvairaus amžiaus žmonėms būti aktyviems visuomenės nariais. Svarbiausi savanoriškos veiklos principai, kuriuos svarbu nuolatos minėti, yra: savanoriška veikla pasirenkama laisva valia, tai turi būti naudinga visai visuomenei veikla, nesiekiant materialinio atlygio, vykdoma ten, kur nesiekiama pelno (ne pelno siekiančiose organizacijose, valstybinėse institucijose, asociacijose, paramos fonduose ir pan.), savanoriai negali pakeisti mokamų darbuotojų ir labai svarbu nepamiršti bendražmogiškųjų vertybių kaip gerbti kitų orumą, teises ir kultūrą. Savanoriška veikla, kurią pristatau yra organizuota veikla.
Savanorystę mes suprantame kaip ugdymo(-si) ir mokymo(-si) priemonę. Ši veikla savanoriui padeda tobulinti įvairias kompetencijas (socialines, komandinio darbo, mokymosi mokytis, problemų sprendimo ir kt.), savanoriška veikla yra pripažįstama kaip reali patirtis, kuri naudinga ieškant darbo ar stojant į universitetą, šią veiklą galima įtraukti į gyvenimo aprašymą. Savanorystė gali padėti pažinti geriau savo profesiją, į ją gilintis, taip pat pritaikyti teorines žinias praktikoje. Savanoriška veikla padeda išbandyti save saugioje aplinkoje, bei tai puiki galimybė išmokti reflektuoti savo patirtį ir ja dalintis su kitais. Savanoris turi galimybę mokytis bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti komandoje. Šioje veikloje žmogus gali kelti sau iššūkius ir juos įveikti.
Savanoriška veikla yra naudinga ne tik pačiam savanoriui, tačiau ir priimančiai savanorius organizacijai. Kartu su savanoriais į organizaciją atnešamos naujos idėjos, patys organizacijų darbuotojai dirbdami kartu su savanoriu įgauna naujų specifinių įgūdžių, kurių nesuteikia mokymai ar kvalifikacijos kėlimas. Organizacijos darbuotojus savanoriai netiesiogiai motyvuoja dirbti kokybiškiau. Taip pat savanoriai įneša geros nuotaikos ir daro teigiamą poveikį klientams. Savanoriai ypač padeda darbuotojams atlikdami užduotis, kurioms įprastai nelieka laiko. Tačiau organizacija turi žinoti, jog tikėdamasi gauti naudos iš savanorių turi suprasti, kad jų laukiami lūkesčiai gali pasireikšti ne iš karto.
Lankant savanorių organizacijas Olandijoje buvo džiugu matyti, jog egzistuoja tokie patys savanorystės principai, kuriuo taikome ir mes. Vis dėlto lyginant savanorystės tradicijas pastebėjau, kad Olandijoje dauguma savanorių, kuriuos sutikome buvo vyresnio amžiaus. Olandai, išėję į pensiją savo laisvą laiką ir energiją įprastai skiria būtent savanoriškai veiklai, kartais įsitraukdami net į keletą skirtingų organizacijų. Savanoriška veikla organizuojama itin paprastai – visoje šalyje veikia bendra savanorių bei savanorius priimančių organizacijų duomenų bazė, kuri apjungia abi puses. Tuo tarpu Lietuvoje jaučiama konkurencija tarp organizacijų, dirbančių su savanoriais – kiekviena organizacija veikia sau. Olandijoje į savanorišką veiklą įtraukiami visi, neišskiriant žmonių galimybių. Įsimintiniausia programa, skatinanti mažiau galimybių turinčių žmonių įtraukimą į savanorystę pasitelkiant „daugiau“ galimybių turinčius savanorius, kurie apmokomi lydėti mažiau galimybių turintį savanorį. Ši sistema veikia dėka koordinuojančios savanorius organizacijos. Mažesniame miestelyje organizacija įtraukia mažiausiai tūkstantį savanorių. Tai ypatingai svarbu, nes pavyzdžiui Lietuvoje dažnai mažiau galimybių turintys žmonės yra paliekami „už visuomenės ribų“. Taigi olandų pavyzdys įkvepia dirbti su mažiau galimybių turinčiais žmonėmis juos įtraukiant į savanorystę ir suteikiant realią galimybę jaustis naudingiems ir lygiaverčiams visuomenės nariais. Olandijoje taip pat puikiai veikia aiški savanorių mokymų sistema: mokymai vyksta reguliariai ištisus metus įvairiomis aktualiomis savanoriams temomis. Savanoriai nuolatos gali įgyti naujų žinių bei prisiminti užmirštas. Egzistuojanti aiški savanorių sistema olandams padeda apibrėžti konkrečius du kriterijus priimančioms savanorius organizacijoms: savanoriai neturi pakeisti apmokamo darbuotojo, bei tai turi būti savanoriška veikla.
Ši patirtis, aplankytos įvairios savanoriškos veiklos organizacijos bei savanorius koordinuojančios organizacijos įkvepia dirbti toliau ir motyvuoja kurti sistemą, palengvinančią savanorių veiklą.
Straipsnio pabaigoje visos trys - Almanė, Inga ir Rūta norime padėkoti socialinio darbo ekspertei Lies van Weezel už suteiktą galimybę pasisemti patirties ir naujo įkvėpimo tolimesniam VšĮ „Kartu stipresni“ organizacijos darbui. Nuoširdžiai dėkojame Lies van Weezel pusseserei Ineke ir sutiktiems socialiniams darbuotojams, kurie nuoširdžiai bendravo ir dalinosi savo atradimais socialiniame darbe ir darbo principais. Kelionės metu labiausiai žavėjo tai, kad lankantis po skirtingas organizacijas, visos jų, nors ir dirbančios su skirtingomis klientų grupėmis taiko tuos pačius socialinio darbo principus - į stiprybes orientuotą modelį, pagarba klientui ir jo nuomonei, horizontalius santykius darbe, profesionalumą, nuolatinį tobulinimąsi ir savo darbo patirties reflektavimą bei savanoriškos veiklos skatinimą. Dar kartą dėkojame ir linkime visiems produktyvių darbų ir nuoširdumo savo darbuose.
Almanė Pakrijauskaitė, Inga Dulinskienė, Rūta Gerasimė
