Lydimasis būstas ar jaunuolių žodžiais tariant „Stotelė link namų“. Ir tą Stotelę link namų kuria darbuotojai kartu su jaunuoliais. Kūrimo procesas grįstas buvimu šalia jaunuolio, bandymu eiti ir ėjimu kartu su jaunuoliu ir jo tempu, palaikymo suteikimo ir parodymų, kad juo kartais tikiu labiau, nei jis pats. Ir žinoma, be ko neįmanomas būtų darbas lydimajame būste nuolatinis atsakomybės davimas jaunuoliams, realybės parodymas ir pasekmių pajautimas.
Jaunuoliai gyvendami būste mokosi išgyventi ir pasirūpinti savimi. Dažnai ateina neturėdami buitinių įgūdžių. Jiems lengviausia pamatyti ir įvardinti, ko išmoko per buitinius dalykus, kadangi tai yra labai apčiuopiama, konkretu ir pastebima kasdienybėje. Jaunuoliai dalinasi savo išmokimais “<...> Išmokau valgyt daryt nors nelabai mokėjau iš viso...mmm <...> Išmokau daryt valgyt kotletus ir koldūnus daryt, išmokau daryti makaronus su faršu, išmokau daryt kiaušinienę. Nu daug išmokau, bet ne visus prisimenu."
Lydimajame būste orientuojamės į jaunuolio poreikį: galim gaminti individualiai ar su visais jaunuoliais gyvenančiais būste. Mokymasis prasideda nuo priimamo sprendimo, ką nori gaminti ir susitarimo su kitais. Kartais tarimasis užtrunka ilgiau nei pats gaminimo procesas. Kadangi dažnai jaunuoliai nori gaminti skirtingus patiekalus. Antrajame žingsnyje su darbuotojo šalia, susidarom maisto produktų sąrašą ir jaunuoliai pasiskirsto, kas eis apsipirkti ir kiek tam turim finansų. Taip jaunuoliai mokosi ne tik pasigaminti maistą, bet ir kaip priimti kito nuomonę, susitarti, išgirsti ir planuoti finansus. Kitas jaunuolis dalinasi savo patirtimi "Kai aš išėjau iš būsto, teko daryti viską, ką dariau būste. Pavyzdžiui gaminau valgyti, ėjau apsipirkti, tvarkydavausi“ . Šis ilgesnis maisto gaminimo procesas leidžia jaunuoliams prisiminti įgautas žinias, panaudoti patyrimą, kadangi iš jų pareikalauja nemažai pastangų, jėgų ir energijos.
Kitas, ne ką mažiau svarbus įgūdis – mokėjimas pasirūpinti buitiniais prietaisais. Atrodo, savaime suprantamas dalykas. Tačiau jaunuoliams gyvenusiems institucinėje globoje nėra savaime suprantama išvalyti šaldytuvą, skambinti meistrui jei sugedo skalbimo mašina, išvalyti mikrobangų krosnelę. Jie globos namuose tuo niekada nesirūpino, jiems nereikėjo. Lydimajame būste situacija keičiasi...Bendruomeninio susirinkimo metu darbuotojai kartu su jaunuoliais aptaria ar verta tvarkyti šaldytuvą, kaip, kada ir kas išvalys mikrobangų krosnelę, ar verta kviesti santechniką ar dar gali jaunuoliai patys sutvarkyti. Mergina dalinasi savo patirtimi, kaip išmoko buitinių įgūdžių „<...> baigiant ten maistu, kojinėm, skalbimo mašinos valymu, grindų plovimu, ten, visokių ten...o dieve ko tik nedarėm. Činčikų rinkimu po balkonais. Visko darėm iš tikro. Nu tikrai“. Taip skatinama prižiūrėti ne vien tik savo erdvę, bet ir bendras patalpas, būti atsakingu bendruomenės nariu.
Kita svarbi - tema finansų planavimas. Dažnas jaunuolis negali ir neturi įgūdžio valdyti savo finansų ir neturi supratimo kam gali reikti pinigų. Jaunuoliai gyvendami globos namuose, neturi poreikio rūpintis savo baziniais, poreikiais (maistas, finansų planavimas, produktų pirkimas). Viskas atrodo labai toli ir šie dalykai nepriklauso nuo jaunuolio. „Aš moku taupyti, moku neišleisti pinigų iš karto, man jų užtenka visam mėnesiui. Aš juos paskirstau, taip, kaip BŪSTE darydavom, išlaidų lenteles arba ant lapo surašau viską, ko man reikia. Jeigu ne, tai (visokios lentelės ir planai, apmąstymai), pinigų neliktų tą pačią dieną. Išėjusi gyventi su Tomu (VARDAS PAKEISTAS) jam įvedžiau naują taisyklę, dariau lenteles, kaip paskirstyti pinigus. Jam nepatiko ir jis nenorėjo taip daryti sakė „tiesiog leisk pinigus ir viskas.“ Aš visada versdavau paskaičiuoti, tai labai praversdavo ". Jaunuolis finansų planavimo mokosi per susitarimus ir jų laikymąsi. Darbuotojui dažnai tenka perklausti ir priminti
ar nereikia higienos priemonių šį mėnesį, o gal į mėnesio planavimą įtraukti mokesčius ir nuomą, arba pasipildyti viešojo transporto bilietą, o gal pasipildyti telefono sąskaitą? Jaunuoliai dažnai pamiršta, jog turi pasirūpinti patys Dažniausiai darbuotojai kartu su jaunuoliu darosi mėnesio finansinį planą, kuriame atsispinti jaunuolio poreikiai ir išlaidos. Finansinis planas gali būti labai detalus arba ne toks, priklausomai nuo jaunuolio poreikių ir įgūdžių: galima sudaryti prekių sąrašą, kainas arba tik numatyti sumą prekių grupei, pvz.: maistas, higiena, telefono sąskaita. Jei jaunuoliui sudėtinga laikytis plano, darbuotojai nuolatos kalbasi, konfrontuoja su jaunuoliu ir stengiasi išgirsti, kas jam sudėtinga: nežino kainų, nemoka apsipirkti, nes nesupranta kaip skaičiuoti kainas, neturi įpročio ir įgūdžio pirkti maisto produktus ir negali įvertinti, kiek finansų gali skirti maisto produktams.
Štai ką sako jaunuoliai „pinigus planuot išmokina kaip. <...>mmm... taupyt pinigus <...> Sužinojau, kad yra labai sunku šiaip iš tikrųjų tenais mokesčius ir panašiai mokėt. <...> dabar kadangi jau žinau, kad mokesčius reikia mokėt tai jau žinosiu, kad viskas gerai ir susimokėsiu, man taip atrodo“ (V)
Jaunuoliai mokosi ne vien tik finansus išmoki valdyti, bet per laiką susiformuoja įprotis ir suvokimas, jog jei kažko nori reikia pačiam nusipirkti, o kad nusipirktum turi turėt pinigų. Darbuotojo palaikymas, konfrontacijas, suvokimai ir leidimas rinktis, kaip nori leisti pinigus, leidžia jaunuoliui pajusti pirmuosius žingsnius realiame gyvenime ir jaustis savo gyvenimo šeimininkais. <...> kai gauni algą, tai pradedi planuotis maždaug, mėnesis laiko, tai pradedi planuoti, kad pinigų turėtum maistui, išlaidom kažkokiom, nu aš nedarau, kaip ten būste darydavom tuos sąrašiukus, aš kažkaip galvoj susimetu išlaidas, kurias turiu išleisti, dar tarkim ne pramogom, o būtinos išlaidos, tarkim ar mokesčiam išleisti, nuolatiniam, batus, žinai, susiplanuoji maždaug išlaidas, tas išlaidas mintyse atmeti nuo tos algos...Taip ir va toks labiau išlaidų planavimas“. (Titas).
Jaunuoliai mokosi be buitinių įgūdžių mokosi ir socialinių įgūdžių: išmokti pasakyti savo nuomonę, priimti patys sprendimą, spręsti konfliktus konstruktyviu būdu, valdyti pyktį.
Sprendimus priima ties paprastais dalykais : maisto produktus perka, kokius nori, jei nereikia į mokykla gali miegoti iki kada nori, patys kuriasi savo dienos struktūrą, būti su draugais, išeiti į lauką be leidimo ir pan. „Galiu pats priimti sprendimus. Pavyzdžiui: keltis kada noriu, eiti kur noriu." (A) Kitas jaunuolis įvardija, jog taisyklių nebuvimas, dienos struktūros kūrimasis nėra taip paprasta. Nors ir norisi naudotis laisve, pasirinkimais, bet susikurti pačiam dienos rutiną nėra taip lengva, kadangi niekas to nepadaro už jaunuolį. "Keista visa aplinka...kad kada nori išeini į lauką. Į miestą išeini. O pavyzdžiui vaikų namuose būni tik savo namuose nebent pats išeini" (V). Jaunuolis pradeda atpažinti savo jausmus, kylančias emocijas, kai su juo dirbama tęstinai ir nuolatos perklausiama, kas su juo vyksta, kas situacijoje erzina ir kalbama ne vien tik tuo momentu, kai kyla emocijos ar konfliktinė situacija, bet ir emocijoms atslūgus, sugrįžtant prie situacijų, nebandant ieškoti teisingųjų ar kaltųjų situacijoje. Pokalbio metu nepasakoma, kaip jaunuolis „turėtų reaguoti“ ar nepakišami atsakymai, o stengiamasi suprasti, perklausti, jog jis pats gebėtų suvokti, kas jam kelia pyktį, erzulį ir nemalonias emocijas. Ir tik po to ieškoma būdų, kaip galima emocijas išreikšti konstruktyviais būdais. „... kalbėdavau, išsikalbėdavau, man patardavo, problemas kokias nors spręsdavau. <...> pykdavausi, vos ne mušdavausi, pavyzdžiui, su [darbuotoja] buvom apsistumdę“ (D2). Mergina dalinasi savo patirtimi „Labai, tikrai. Aš viską parodydavau žodžiais [kalba apie būstą]. O vaikų namuose aš parodydavau ir smūgiais- mušdavausi, buvau labai agresyvi.“ (M). Būste pagyvenę jaunuoliai geba pasakyti, kas jiems kelia agresiją ar bent atpažinti, kad jie jau pradeda pykti ir valdytis.
Pragyvenę ilgesnį laiką, jaunuoliai pradeda gebėti galvoti apie savo ateitį ir kurti planus (dienos, savaitės ar kelių dienų). Tas labai didelis žingsnis, kadangi nėra paprasta ateiti laiku į susitikimą, pagalvoti, ką veiksiu ryt ar poryt. Ir tas turi dvi puses, ne vien tik laikytis dienos struktūros, rutinos, bet ir išmokti priimti sprendimus ne spontaniškai. Jaunuoliai patys įvardija, jog išmoko planuotis laiką, pradėjo mąstyti apie savo ateitį. Jaunuoliai porina apie laiko planavimą ir galvojimą į priekį: " Jo jo, nes čia ypač padėjo susiplanuoti ateitį, galvoti į priekį, nei dabartimi. " (K) ir "<...> išmokau apmąstyti tolimesnius žingsnius." (M).
Dažnam gali kilti klausimų, kaip galima pasiekti tokių rezultatų dirbant apie metus laiko. Esminiai skirtumai dirbant lydimajame būste nuolatinis, tęstinis darbas su jaunuoliu reaguojant į kylančius jausmus ir situacijas ir konsultacijas tęsiant, nors jaunuolis ir nebe gyvena lydimajame būste. Tęstinis darbas ir nuolatinis reagavimas į situacijas, nepabėgimas nuo situacijų įmanomas, kadangi dirbame principu vienas jaunuolis=vienas jį lydintis darbuotojas. Tai reiškia, jog jaunuolis turi pagrindinį „savo darbuotoją“ su kuriuo susitinka vieną kartą į savaitę individualiam susitikimui. Per šiuos susitikimus derinamas įvairiausi klausimai, situacijos, nepatogios temos jaunuoliui ir daromi susitarimai. Kitas esminis principas, jog nenaudojama jokia bausmių sistema. Lydimajane būste ir konsultuojant jaunuolius bandoma parodyti natūralią pasekmę ir kai jaunuolis pajunta savo elgesio pasekmę ją aptaria su savo darbuotoju, analizuoja savo jausmus, bando pamatyti save toje situacijoje. Tokiu būdu darbuotojas neapsimeta, kad nesupranta, nežino jaunuolio temų ir kas jam sunku, atvirai kalba ir kelia nejaukias, nepatogias temas. Tokiu būdu skatindami jaunuolius pamatyti save iš šalies, pažiūrėti, ką galima daryti kitaip, kaip pasielgti panašioje situacijoje. Tokiu būdu jaunuoliai išmoksta ar pramoksta ne vien tik kaltinti aplinkinius dėl to, kas vyksta jų gyvenime, bet prisiimti atsakomybę už save ir savo poelgius. Taip pat darbuotojai lydimajam būste būna itin jautrūs jaunuolių poreikiams ir išbūna sudėtingose situacijoje. Leidžia jaunuoliui rinktis, nors kartais tiems pasirinkimams ir nepritaria, ar juos sunku suprasti. Dažnai jaunuoliai provokuoja darbuotojus duoti patarimus, tačiau darbuotojai neduoda patarimų. Vietoj patarimų skatina pačius jaunuolius ieškoti jų pačių sprendimo būdų, bandyti ir tada aptaria, kaip pasisekė ar nepasisekė. Tačiau visada jaunuolis žino, kad darbuotojas yra šalia ir jei neaišku, gali kreiptis pagalbos, perklausti ar pasitikslinti informacijos. Trumpai tariant lydimajam būste jaunuoliai tampa savarankiškesni, nes gali pajausti elgesio pasekmes, darbuotojai atvirai dalinasi savo abejonėmis ir neapsimeta, jog nemato, nežino nepatogių temų, suteikia konstruktyvų atgalinį ryšį, kalba apie situacijas, kuriuose jaunuoliui sekasi ir nesiseka bei leidžia jaunuoliui rinktis pačiam.
Jaunuolių citatos pateiktos autentiška, netaisyta kalba.
Gintarė Urbonienė
2016 m. Lydimojo būsto rėmėjai