Tyrinėjant prevenciją
Prevencinis darbas su šeimomis, kurios patiria sunkumų, dažnai buvo minimas seminaruose, kurie buvo organizuojamai remiantis knyga apie šeimas, kurios yra rizikoje. Vis dažniau ir dažniau kildavo klausimas, ar nebūtų naudingiau šeimoms teikti pagalbą be juridinio sprendimo. Buvo diskutuojama, jog dažnai komunikacija su tėvais užsiblokuoja, kai šeima yra įrašoma į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tėvai ir kiti giminaičiai jaučiasi kontroliuojami ir neigiamai vertinami aplinkinių. Ir tai sukuria pasipriešinimą, tėvai negali dalintis savo tikraisiais sunkumais, abejonėmis. To pasekmė yra ta, jog pagalbos/palaikymo procesas tampa neįmanomas. Kadangi galima pradėti ieškoti problemos sprendimų būdų tik tada, kai iš tikrųjų jaučiamės laisvi ir pasitikime vieni kitais. Jei tik bijome bausmės ir laukiame, kada būsime apkaltinti, pradedame slėpti savo tikrąsias problemas. To pasekmė – problemos vis gilėja, sudėtingėja ir galiausiai įvyksta taip, jog jų išspręsti yra beveik neįmanoma.
Seminarų metu dažnai buvo minimas abipusio pasitikėjimo noras ir poreikis. Aiškiai buvo išreikštas argumentas dėl prevencinio darbo. Šeimos įrašymas į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra ilgas žingsnis. Šis įrašymas lengvai išprovokuoja pyktį tiek šeimos, tiek aplinkinių, visuomenės. Reikia laiko peržengti, įveikti tą pyktį/pasipriešinimą. Taip pat reikia pasitikėjimo ir požiūrio, jog problemos gali būti „atrišamos” ir išsprendžiamos, situacija gali pagerėti.
Darbo grupė
Norėjome pasigilinti ir patyrinėti šią temą plačiau. Buvo surinkta socialinių darbuotojų, kurie dirba biudžetinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, praktikų grupė. Kas du mėnesius ši grupė susirenka kartu su Lies van Weezel, socialine darbuotoja iš Olandijos, ir keičiasi gerąją patirtimi. Kai kalbėjome, diskutavome ir analizavome prevencinį darbą su šeimomis, suvokėme, jog šis terminas naudojamas labai plačiai ir įvairioms veikloms, kurias derėtų atskirti, kadangi jos sieja skirtingus požiūrius, galimybes ir turi ribas.
- Prevencija, ar kitaip tariant: informacija, priemonės, kurios padeda šeimoms nebūti įtrauktoms į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pavyzdžiui vaikų užimtumo paslaugos po pamokų; informacija apie socialines pašalpas; seminarai šeimoms apie vaikų auginimą, priežiūrą, kaip planuoti finansus; socialinių įgūdžių gerinimas; paslaugos, užimtumas kaimynystėje; informacija apie sveikatos problemas. Įvairios paslaugos, veikla padeda tėvams auginti vaikus, o vaikams ir jaunuoliams augti.
- Profesionali pagalba šeimoms, kurioms reikia pagalbos ir kurios negali susitvarkyti pačios, nenaudojant oficialių priemonių.
Svarbūs aspektai: signalai apie problemas; suvokti ligos ar negalios pasekmes; turint kontaktą su šeima surasti kartu naujas perspektyvas, išgryninti stipriąsias puses; skirti laiko šeimai ir padėti jai suvokti apie jų problemas ir poreikius; surasti problemos sprendimo kryptis ir pan. Tai būtų aiški pagalba šeimoms ir jų nariams, kaip pagerinti tarpusavio santykius ir/ ar pakeisti elgesį. Tačiau šis procesas gali užtrukti ilgai ir būti pilnas sėkmių ir nusivylimų. - Pagalba šeimoms, kurios privalo gauti pagalbą (kitaip tariant šeimoms, kurios įtrauktos į socialinės rizikos šeimų paskaitą). Praktikoje dažniausiai ir daugiausiai dėmesio pagalbos suteikiama būtent šeimoms, kurios priklauso trečiajam punktui. Tai galima matyti ir kaip ribotą požiūrį ir praleistą galimybę padėti anksčiau. Tačiau šios kategorijos šeimoms reikia intensyvesnių, įvairesnio pobūdžio paslaugų.
- Tęstinė pagalba pasibaigus oficialiam pagalbos procesui ar kitaip tariant „išbraukus šeimą iš apskaitos”. Šeima ne tik nori, kad ją išbrauktų iš socialinės rizikos šeimų paskaitos, bet, kad jų padėtis iš tikrųjų pagerėtų. Toks požiūris, motyvacija padeda tėvams tapti aktyvesniais sprendžiant problemas ir jie patys gali daug ką padaryti. Bet viską daryti patiems gali būti per sunkus. Net išbraukus šeimą iš paskaitos jai gali reikėti daugiau ar mažiau pagalbos. Niekada nėra garantijos, jog kažkuri šeima nepaslys ir nebus žingsnio atgal. Tokiu atveju kontakto palaikymas suteikia klientams daugiau perspektyvų ir gali užkirsti kelią sudėtingoms situacijoms.
- Pagalba bendruomenėje: žmogus esantis problemoje dažnai ir lengvai gali tapti izoliuotas. Rasti pagalbos būdą visuomenėje, atrasti kaip gali žmogus prisidėti prie bendruomenės gali sudaryti galimybes pakelti asmens savivertę. Gali padėti, jei pakviesime žmogų savanoriauti ar kažkaip paprašysime pagalbos. Prisiėmimas ir aktyvaus vaidmens visuomenėje suteikimas gali žmogui suteikti naują požiūrį bei įgalinti surasti/atrasti daugiau galimybių. Tai gali būti puiki proga išmokti ir užkirsti kelią naujų problemų atsiradimui. Darbas bendruomenėje/savanoriavimas suteikia galimybių susipažinti su kitais žmonėmis, su kuriais galima pasidalinti klausimais, problemomis.
Taigi paslaugų įvairovė gali būti svarbus aspektas, padedantis išvengti ar susitvarkyti su kylančiais sunkumais. Apie visus penkis išvardintus punktus galima kalbėti daug daugiau. Bet tai gali būti kitas žingsnis.
Kitos temos
Yra daugiau temų apie kurias galima kalbėti. Kuo sudėtingesnės problemos, tuo įvairesnis profesionalų įsijungimas. Pagalbos procesui turi įtakos bendradarbiavimas, skirtingos vizijos bei lūkesčiai vieni kitiems. Vienas iš darbo aspektų ir būdų yra individualus darbuotojų požiūris, jų vizija, darbo krūvis ir pareigos. Kiekvienas darbuotojas yra organizacijos dalis, kuri turi savo vidines taisykles ir nuostatas. Darbuotojai gali susidurti su galimybėmis ir ribomis. Bet kokiu atveju sudėtinga būna su tuo susitvarkyti. Visada yra didelė rizika pamesti pagrindinį tikslą: padėti šiam individualiam asmeniui su jo ar jos sunkumais ir problemomis.
Mūsų vizija pagalbai turi didelę įtaką mūsų veiksmas. Vieni žmonės daugiau tikisi iš bausmių ir nurodymų, ką turi padaryti klientai. Kiti, kaip mūsų grupės dalyviai, ieško sprendimo būdų kartu su klientais manydami, jog vis dėl to tai – klientų gyvenimas ir jie geriausiai žino, kas jiems gali padėti. Ieškoti ir tyrinėti kartu su klientu reikalauja daug laiko. Tačiau tai yra didelis mokymosi procesas, kadangi daugelis klientų yra nepratę dalintis savo patirtimi ir realybe. Šis sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas pilnas klaidų ir bandymų.
Praktiniai aspektai, tokie kaip socialinių paslaugų trūkumas, riboti finansai taip pat yra dažnai minima tema. Kita tema, kuri nuolatos grįžta mūsų diskusijos grupėje, yra darbo skirtumai biudžetinėje įstaigoje ir nevyriausybinėje organizacijoje. Signalas apie dviejų sektorių bendradarbiavimą. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai dažnai nesijaučia priimami rimtai savivaldybių vadovų, kadangi jie nepasinaudoja galimybe pirkti paslaugas iš nevyriausybinio sektoriaus, o bando sukurti tokias pačias, tik savo paslaugas. Biudžetinių įstaigų darbuotojai svarsto, kaip nuspręsti ir įsitikinti Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų kokybe, kadangi „jų taisyklės yra labai skirtingos”.
Kokios patirtys ir mintys?
Artimiausi metu mes tikimės daugiau pasidalinti mintimis ir patirtimi su Jumis. Mes tai pat tikimės, jog Jūs pasidalinsite kylančiomis reakcijomis, mintimis, suteiksite atgalinį ryšį ar galbūt pateiksite iš savo praktikos pavyzdžių?
Jūsų reakcijos, pastabos mus paskatintų tęsti darbą ir dalintis.
Prevencinė darbo grupė: Lies van Weezel, Guoda, Gintarė, Ernesta, Liucija, Jorūnė,
Donata, Simona, Aušra, Jurga, Aurelija, Danguolė