Šis straipsnis yra apie taip vadinamus „sąžiningos prekybos“ arba paprasčiau – Fair trade produktus. Net nesu tikra, kaip tai paveiks nuo pokyčių vaiko teisių srityje įsitempusį socialinių darbuotojų mąstymą – ar dar labiau sudirgins- “vyksta gi ir dar svarbesnių dalykų!” ar kaip tik leis pailsėti ir atsitraukti.
Jau ilgokai norėjau pasidalinti Fair trade tema būtent šioje svetainėje, kadangi Fair trade laikysena man yra labai susijusi su mano pačios kaip socialinės darbuotojos laikysena. Svarstau sau, ką man reiškia dažnai sakoma frazė „na socialiniam darbui tai jau reikia pašaukimo“. Taip, man atrodo, reikia, kaip ir labai daug kitų profesijų. Man socialinio darbo profesija yra labai susijusi su laikysena, kad su žmonėmis būtų elgiamasi humaniškai, oriai, atsižvelgiant į jų individualią situaciją. Kad jie gautų pagalbą ten, kur sunkiau judėti patiems. Ir tai apima įvairias mano gyvenimo sritis.
„Šiandien išgerk kavos, kuri neskriaudžia pupelių rinkėjų“
Šį rytą tikriausiai gėrėte kavą iš pupelių, kurios užaugintos Kenijoje. Kur 150 žmonių dirbo nuo aušros iki sutemų ir gyvena iš 1$ per dieną. Jau teko girdėti tokių istorijų? Gėda pasidaro sužinojus, jog 21 amžiuje pasaulyje vis dar yra 21 milijonas asmenų – vyrų, moterų, vaikų, kurie yra priverstinio darbo aukos. Na taip, mes visi privesti tam tikra prasme dirbti, tačiau šie žmonės priversti dirbti bet kokiomis sąlygomis, už bet kokį užmokestį, be jokio pasirinkimo, tiesiog tam, kad išgyventų. Tačiau tai tik vienas iš pavyzdžių, kokiais simptomais pasireiškia nesąžininga prekyba bei gamyba.
„Sąžiningos prekybos” ženklas, taip vadinamas „Fair trade“, kurį matote ir šio straipsnio paveikslėlyje, reiškia ne tik sąžiningą kainą, tai apima ir saugias darbo sąlygas bei adekvačius atlyginimus, vaikų apsaugą nuo išnaudojimo, tiesioginę prekybą vengiant tarpininkų, siekia stiprinti demokratines struktūras besivystančių šalių bendruomenėse, remiamos bendruomenių vystymo iniciatyvos, stiprinamos aplinkos apsaugos priemonės.
Ar dažnai užmetate akį į etiketes ant kasdienių produktų? Kartais galbūt atkreipiate dėmesį ir į tai, kur prekė buvo pagaminta ar kur buvo surinktos žaliavos. Daugybė mus pasiekiančios produkcijos, o taip pat žinomų prekių ženklų, kuriuos siejame su JAV ar Europos valstybėmis, atkeliauja iš trečiųjų šalių. Ir tai daug kam ne tik žinoma, bet dar ir džiaugsminga, kadangi paprastai tai reiškia mažesnę kainą, tačiau vakarietiškus standartus atitinkantį produktą.
Konkurencinga kaina ir gera produkto kokybė paprastai sunkiai suderinami su kokybišku bei sąžiningu procesu. Vakarų šalių korporacijas kartas nuo karto sukrečia įvairūs darbuotojų išnaudojimo, vaikų išnaudojimo darbui, netvarių ekologinių sprendimų ir kt. skandalai. Ypatingai nepalankioje situacijoje atsiduria pokolonijinės valstybės, kur buvusios Vakarų (kai kur vadinamos Šiaurės pusrutulio) valstybės turi itin daug įtakos bei galios buvusioms kolonijoms. Siekiant įveikti nesąžiningą prekybą piliečių iniciatyva buvo pradėtas visuomeninis judėjimas „Sąžininga prekyba“ („Fair trade“) bei gausybė kitų iniciatyvų siekiančių apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus. Pradinė iniciatyva gimė dar 1960 m. daugiausia, religinių organizacijų pastangomis, siekiant solidarizuotis su vargstančiais, buvo prekiaujama jų produktais, kurie buvo perkami tiesiai iš gamintojų. Kiek vėliau nevyriausybinė organizacija „Oxfam“ nusprendė bendradarbiauti tiesiai su gamintojais iš trečiųjų šalių taip padedant jų prekėms pasiekti sąmoningą vartotoją korporacijų užpildytoje rinkoje. Iniciatyva pamažu tapo prekių žymėjimo ženklu, kuris patvirtina, jog gamintojas vadovaujasi etiškais bei ekologiškais prekybos ar gamybos principais ir gerbia žmogaus teises. Be abejo, paprastai vadovavimasis tokiais principais atsispindi kainoje, todėl sąžiningos prekybos ženklu sužymėti produktai yra brangesni nei įprasti. Už bet kurio nežymėto vyno iš Čilės, Peru ar Gvatemalos, už bet kurio kavos pakuotės iš Etiopijos, Kenijos Pietų Amerikos šalių ar kitų besivystančių valstybių gali slypėti kraupi darbo jėgos išnaudojimo, priverstinio darbo ar žmogaus teisių pažeidimo istorija. Vakarų šalys suvokdamos savo indėlį į šią situaciją, domisi prekiautojų, gamintojų istorija, principais, vertybėmis bei sąmoningai renkasi sužymėtą produkciją, kad remtų sąžiningą prekybą. Sąmoningas vartotojas sutinka mokėti eurą ar du daugiau už kavos pakelį tam, kad vietovės, kur auginamos ar apdorojamos kavos pupelės, vystytųsi, tam, kad su žmonėmis būtų elgiamasi pagarbiai, atsiskaitoma teisingai ir būtų tausojami ištekliai.
Ne viskas paprasta - „Fair trade“ judėjimas buvo sukritikuotas dėl menko poveikio vietos bendruomenėms - esą nuo 1 $, kurį sumoka pirkėjas, į gamintojo šalį grįžta tik keletu centų daugiau lyginant su įprastinės prekybos linijomis. Pasitikėjimas nuo 1980 m. mažėjo dėl didelio kiekio kompanijų, kurių produktai žymimi šiuo ženklu - vien Didžiojoje Britanijoje „Fair trade“ ženklą gauna apie 600 įmonių, tai įneša neaiškumo, kuo remiantis produktų linijoms suteikiamas žymėjimas. Situacijos nelengvino ir tai, jog „Fair trade“ ženklinimą perėmė gausybė kitų organizacijų, kurios iš to gyvena ir kurias sukontroliuoti sudėtinga. Tikrai tobulėti yra kur, kaip ir dauguma pilietiškų iniciatyvų, sistemos kūrimas ir tobulinimas užtrunka, kol galiausiai tampa institucija. Vienas reikšmingiausių dalykų, kuriuos iki šiol nuveikė „Fair trade“ iniciatyva – tai atkreipė eilinio vartotojo dėmesį į tai, ką jis remia pirkdamas vieną ar kitą produktą, skatina domėtis, kokia darbo jėga ar ekologija slypi už to produkto. Žymėjimas suteikia šansą žinoti bei rinktis, tiek kiek galime rinkti, o gal ir šiek tiek labiau domėtis bei rūpintis.
Sprendžiant iš „Fair trade“ žymėtų prekių pasirinkimo Lietuvoje, atrodo, jog nelabai turime iš ko rinktis, o gal ir žinių šia tema trūksta. Žinoma, tai nėra naudinga didiesiems pigių produktų tiekėjams. Pasirinkdami kiek brangesnį, tačiau teisingumo principais sukurtą bei pateiktą produktą, remi besivystančias šalis, žmogaus teises bei tuos, kuries patys apsaugoti savęs neturi įgūdžių. Prisijunk prie akcijos – Asociacija LITDEA inicijuoja „Pokyčio Agentų“ paiešką, kurie prisidėtų prie pasaulinės akcijos švenčiant pasaulinę sąžiningos prekybos dieną. Tokiu būdu kviečiame pažymėti savo nusiteikimą Sąžiningai prekybai ir įsipareigojimus Planetai – mūsų kelias darniam vystymuisi.
Daugiau apie Fair Trade idėjas ir standartus galite rasti: internetiniame dienraštyje www.bernardinai.lt arba šiame tinklapyje.
Susisiekite su mumis:
Tomas Kurapkaitis Asociacija „Litdea“ prezidentas, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Ieva Tumasonienė, projektų koordinatorė, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 604 55708
Milda Lukoševičiūtė, straipsnio autorė, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 646 43973
Nuotrauka piimta iš http://fairtrade.eu/