Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, neformalaus kvalifikacijos kėlimo projektas
Sulyginus moterų ir vyrų teises (1948), anksčiau puoselėtas „Paklusimo modelis“, kai Vyras yra skelbiamas šeimos galva, o Žmona turi jam paklusti, nebeveikia. Tai puikiai įrodo per pastaruosius 60 metų įvykęs skyrybų bumas, atskleidęs, kad nemokame kurti lygiaverčių ir darnių santykių tarp skirtingų lyčių šeimoje. Pastaruosius 25 metus aukštas skyrybų mastas (kasmet išsiskiria pusė tiek, kiek susituokė) sukelia rimtas socialines problemas. Remiantis vienų skyrybų sukeliamais nuostoliais visiems mums, kaip mokesčių mokėtojams vien per 2015 metus įvykusių 9371 skyrybų Lietuvoje visi patirsime 221 milijoną eurų nuostolių. Išsiskyrusios šeimos skursta, joms reikia papildomų išmokų ir pašalpų. Vaikai, likę be dėmesio yra likę maištauti, nusižengti priimtoms elgesio normoms ir taisyklėms. Jie pradeda rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, vartoti narkotikus. Užaugę tokie vaikai sunkiau sutaria su aplinkiniais, sunkiau integruojasi darbo rinkoje. Didesnė dalis išsiskyrusių šeimų patenka į socialinės rizikos šeimų kategoriją. Europoje moterys sudaro 80-90 proc. vienišų tėvų, auginančių vaikus. Jų skurdo rizikos lygis siekia 33 %. Lietuvoje 2014 m. vienišo tėvo/ motinos skurdo rizikos lygis siekė 44 %.
Darbas su socialinės rizikos šeimomis dėl vaiką žalojančio elgesio yra įvairiapusiškai sudėtingas. Darbuotojai, padedantys šeimai ir jos nariams įveikti socialinę-psichologinę krizę, nuolatos turi spręsti sudėtingus buitinius, ekonominius ir taip pat psichologinių išgyvenimų klausimus. Tam, kad socialiniai darbuotojai galėtų savalaikiai ir kokybiškai atlikti jiems priskirtas funkcijas, jie turi įgyti reikalingų žinių ir bendrųjų kompetencijų kaip tvarkytis besikeičiančiose situacijose, kaip bendrauti su krizę patyrusiais suaugusiais ir vaikais, kaip prižiūrėti save, kad išvengtų perdegimo sindromo darbe. Daugiau skaitykite čia