|
Kaip organizuojamas transportas socialiniams darbuotojams dirbantiems su šeimomis (po darbo valandų) yra vienas iš esminių/ pagrindinių dalykų užtikrinančių tinkamą pagalbą šeimoms. Dėl šios priežasties buvo labai smagu, kaip socialinė darbuotoja Ernesta pasidalino apie jos organizacijoje įvykusios pokyčius organizuojant transportą.
Ernesta dalinasi:
„Mūsų įstaigos vadovai sudarė sąlygas socialiniams darbuotojams dirbantiems su šeimomis lankyti klientus po darbo valandų, jei tam yra poreikis. Mums tiesiog reikia susitarti su kolegomis, vadovu ir vairuotoju dėl vizitų.
Nuo šių metų yra galimybė lankyti šeimas po oficialių darbų valandų sudarant reguliarų grafiką. Kiekvieno mėnesio pabaigoje iš direktorės pavaduotojos gaunu transporto tvarkaraštį, kuriame pasižymiu vakarinius šeimų lankymus. Tokiu būdu galiu planuotis savo laiką, darbus bei pasiruošti susitikimui su klientais.
Dažniausiai lankau tas šeimas, kurios turi darbus ir mano įprastu darbo laiku klientų nėra namuose. Taip pat vykstu į tas šeimas, kurios turi vyresnius vaikus, jog vakare galėčiau susitikti su visais šeimos nariais. Šie vakariniai susitikimai su šeimomis man leidžia pamatyti, kaip suaugę šeimos nariai bendrauja vienas su kitu, kaip bendrauja vaikai ir tėvai tarpusavyje. Taip pat vakariniai vizitai suteikia galimybę aptarti rūpimus klausimus visiems kartu“.
Skaityti daugiau...
Ši tema gimė ilgai mąstant ką ištikrųjų reiškia šis darbas ir kiek mes turime supratimo kaip mes tai darome.
Pirmiausia norėčiau pakvieti pagalvoti iki skausmo žinomu klausimu. Kontroliuoti ar pasitikėti? Jei kiekvienas sau atsakėte, kad socialines rizikos šeimas reikia nuolat kontroliuoti, tai tuomet kviečiu atsakyti į klausimą. Ar kontrolė reiškia pagalbą? Pvz. „Socialinis darbuotojas nuolat kontroliuoja šeimą primena kada susitvarkyti pašalpą, kompensaciją už šildymą, primena, kad jai reikia nueiti į biržą, atsiimti intervencinius maisto produktus ir t.t.“ Taip kai kas gali pasakyti, kad tai pagalba, bet pagalba kam socialiniui darbuotojui ar šeimai? Jei socialiniui darbuotojui, galėčiau sutikti, darbuotojas viską sutvarko už šeimą ir jis „ramus“. Jei kas nors sakys, kad tai pagalba šeimai, toumet pažiūrėkim kas gaunasi. Šeima tampa „neįgali“, ji pripranta, kad už ją viskas yra sutvarkoma, jai nuolat primenama ką ir kaip reikia padaryti. Ilgainiui ji yra nušalinama arba pati nusišalina nuo savo gyvenimo, nebemąsto ką ir kaip reikia daryti, nesprendžia savo problemų, praranda atsakomybę už save ir už savo šeimą. Taip dirbdami su šeimomis, nesistebėkite, kad dažnai socialiniai darbuotojai iš klientų išgirsta, kad darbuotojai yra kalti, kai šeima negauna socialinės pašalpos.
Skaityti daugiau...
Kliento įgalinimas
Kai šeima užregistruojama/ įrašoma į "socialinės rizikos šeimų sąrašą", socialiniam darbuotojui tenka labai sunki užduotis padėti šiai šeimai. Tai gali būti labai sudėtinga, nes šeima gali būti labai įpykusi. Arba aplinka tikisi greitų rezultatų: problemas reikia išspręsti "tuoj pat".
Tačiau kaip? Kad problemas išspręstų socialinis darbuotojas, naudodamas spaudimą?
Skaityti daugiau...
Mane labai sukrėtė tragedija, įvykusi po naujųjų metų, kai girtaujantis tėvas įmetė savo du mažamečius vaikus į šulinį. Pirmos mintys, atėjusios man į galvą, buvo: „už ką?“ , „kaip taip galima pasielgti su savo vaikais?“, „kodėl?“ jie juk visai nekalti. Dar iki šiol nerandu savyje atsakymo. Kas turėjo tuo metu būti jo galvoje, kad jis ryžtųsi padaryti tokį dalyką? Pačiai teko patirti panašią situaciją, taigi šie įvykiai sukėlė daug jausmų, prisiminimų ir klausimų.
Visa Lietuva buvo sukrėsta šios istorijos. Manau, ji bent didžiausios daugumos nepaliko abejingų. Apie tai rašė visi. Tik man labiausiai užkliuvo vienas dalykas - daugelis žmonių palaikė motiną, kuri, jų nuomone, yra labai stipriai nukentėjusi. Tada ir aš negalėjau neišreikšti savo nuomonės, kodėl mama yra nukentėjusi?
Skaityti daugiau...
|