Socialine darbuotoja dirbu ketvirtus metus ir norėtųsi trumpai pasidalinti mintimis apie savo darbą, patirtimi. Dirbu biudžetinėje įstaigoje, mano darbo vieta yra seniūnijoje. Sulaukiame žmonių, kurie ateina su įvairiausiais klausimais, nuo socialinių iki teisinių. Man kartais pritrūksta žinių ir ne visada galiu atsakyti į visus rūpimus klausimus, todėl nukreipiu asmenis į atitinkamas institucijas. Tačiau kartais pasižiūriu į savo kolegę, kuri dirba jau daugybę metų, ir pagalvoju, kokį didelį žinių bagažą ji turi. Asmeniui suteikia informaciją ne tik socialiniais klausimais, bet ir buitiniais, truputį net teisiniais klausimais. Darbo pradžioje net truputį pavydėdavau, kad neturiu tiek žinių, gebėjimų, kad galėčiau taip išsamiai konsultuoti žmogų ir tokio žmonių pasitikėjimo, kokį turi mano kolegė. Kartais asmuo paskambinęs ar atėjęs klausdavo, ar gali pasikalbėti su mano kolege, o jai nesant darbe atsakydavau, kad šiuo metu jos nėra, tačiau galbūt aš galėčiau padėti, o žmogus atsakydavo, kad sulauks mano kolegės, nes tik ji gali jam padėti. Ir pagalvodavau, kad ir aš noriu, kad žmonės pasitikėtų manimi, žinotų, kad galiu padėti, kreiptųsi į mane. Ir dabar, dirbdama ketvirtus metus, džiaugiuosi, kad žmonės kreipiasine tik į mano kolegę, bet ir į mane.
Iš savo darbinės patirties pastebiu, kad žmonės kreipiasi į mus įvairiausiais klausimais. Sulaukiu tokių klausimų kaip, kur kreiptis dėl skaitiklių keitimo, mirė artimasis: nuo ko man pradėti, apie vaikų vasaros stovyklas ir pan. Gal šie klausimai ir nereikalauja didelių profesinių žinių, tačiau tai vis tiek yra pagalba žmogui. Asmuo žino, kad gali pasiskambinti, ateiti ir jam bus padėta, paaiškinta, suteikta informacija. Atsitikus nelaimei arba esant sunkioje gyvenimo situacijoje žmonės dažnai ateina pasimetę, ieškantys informacijos, pagalbos. Tokiu atveju stengiuosi suteikti kuo išsamesnę informaciją, esant reikalui, tarpininkaujame, padedame užpildyti dokumentus ir pan. Ir ką pastebėjau? Tai, kad šitie žmonės kreipiasi į mus ir ateityje, užsimezga ryšys. Iškilus naujiems klausimams jie ateina pas mus. Tarp, į mus besikreipiančių, asmenų yra daug žmonių, kurie yra vyresnio amžiaus, vieniši, stokojantys socialinių įgūdžių ar turintys negalią. Dažnai jie savarankiškai negali susitvarkyti iškilusių klausimų, problemų ir jiems reikalinga pagalba. Kai pradėjau dirbti susipažinau su įvairiais asmenimis, su kuriais nuolatinį ryšį jau buvo užmezgusi mano kolegė. Ir čia norėčiau pasidalinti keliais pavyzdžiais. Vienas iš tokių asmenų yra senyvo amžiaus vyras, kuris yra vienišas, nekalbantis (nors moka). Ryšys užsimezgė kai mano kolegė padėjo jam sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Nuo tol jis ateina kai jam reikalinga pagalba: ar pagalba užpildant kokį nors prašymą, ar paskambinant ir pan. Atsimenu pirmą kartą jį išvydusi, jis pasirodė panašus į žmogų neturintį nuolatinės gyvenamosios vietos: ne itin tvarkinga išvaizda, ilga barzda, truputį net bauginantis. Ir labai mielai buvau nustebusi kai šis vyras atnešė mažą puokštelę lauko gėlyčių. Ir kaip papasakojo kolegė, kart nuo karto jis atneša priskintų gėlių, ar net keletą šakelių kokio nors medžio, padeda ant stalo ir neištaręs nė žodžio išeina. Manau, kad toks gestas parodo šio vyro dėkingumą bei pasitikėjimą. Dar vienas pavyzdys atspindintis užmegztą ryšį yra kai į mus kreipėsi rusakalbis vyras slaugantis savo mamą. Atėjo su krūva dokumentų ir sakantis, kad nesupranta kas čia per dokumentai ir ką su jais daryti. Padėjome jam išsiakinti dokumentų esmę ir ką toliau daryti. Bendraujant išsiaiškinome jo situaciją, suteikėme informaciją apie pagalbos galimybes. Ir dabar, kiekvieną kartą gavus kokius nors dokumentus, jis ateina pas mus su prašymu padėti jam suprasti kokį dokumentą jis gavo. Ir panašių pavyzdžių yra tikrai nemažai. Džiaugiuosi kai mes galime padėti žmogui, net jei ta pagalba yra padėti suprasti ką parašyta popieriuose. Jeigu tas pats žmogus grįžta pas socialinį darbuotoją, manau, kad tai rodo užmegztą ryšį ir pasitikėjimą socialiniu darbuotoju. Manau tai yra vienas iš svarbiausių dalykų socialiniame darbe, kai užsimezga pasitikėjimo ryšys, kai žmogus žino kur gali kreiptis pagalbos. Tačiau yra atvejų kai žmonės priešinasi, nepriima jiems siūlomos pagalbos ir yra sunkiau yra užmegzti pasitikėjimo ryšį. Tokius asmenis reikia nuolat motyvuoti, įtikinėti. Turėjome atvejį kai pensinio amžiaus vyras gyveno be asmens tapatybės dokumento, nebuvo sutvarkęs dokumentų dėl senatvės pensijos gavimo. Ir užtruko nemažai laiko kol pavyko sutvarkyti minėtus reikalus. Žmogui buvo aiškinta, kad socialinis darbuotojas palydės, padės, tačiau kiekvieną kartą susitarus susitikti konkrečią dieną ir laiku, jis neapsirodydavo. Tokiais atvejais prireikia daug laiko ir kantrybės..
Savo darbe stengiuosi padėti žmogui išspręsti iškilusius klausimus, užmegzti ryšį, pasitikėjimą. Yra ir gerųjų pavyzdžių, patirčių, yra ir nelabai gerųjų. Apžvelgiant/analizuojant savo darbo patirtį, galiu pasakyti, kad gebėjimai, įgūdžiai, žinios ateina su laiku, patirtimi, stebint koleges, mokantis. Apmąstydama, prisimindama savo darbo pradžią ir dabar matau rezultatus, matau kaip kūrėsi ryšys tarp manęs ir į mane besikreipiančių asmenų, kaip formavausi aš, kaip socialinė darbuotoja.
Agata Mikulska