Jau turbūt antri metai tenka girdėti, kad Lietuvos ekonomika auga greičiausiai, šiais metais taip pat teko girdėti, kad Lietuvos ekonomikos augimas spartesnis nei kitų Baltijos šalių ir kad jau vat, vat tuoj pasieksim Nirvaną. Tačiau kol dar tos Nirvanos nepasiekėm, itin aktualus klausimas lieka darbuotojų atlyginimai. Taip pat šis klausimas aktualus ir socialiniams darbuotojams, nes jų atlyginimai jau net nepadoriai per maži už sunkų ir įtemptą darbą. Pažadėti, kad visi nudžiugs paskaitę šį straipsniuką negaliu, bet gal bent keliems žmonėms, tai bus naudinga informacija ir ją turėdami jie galės argumentuotai paprašyti didesnio atlygio ar priedo/priemokos.
Straipsnis labiausiai liečia socialinius darbuotojus, kurie teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, ir kurių darbo užmokestis yra mokamas iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. Tačiau ši informacija gali būti naudinga ir visiems kitiems, kurie dirba biudžetinėse įstaigose, nes jų darbo užmokesčio fondas sudaromas panašiai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 19 punktu, socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, kurių pareigybės finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, (t.y. iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams), yra nustatomas 13tarnybinio atlyginimo koeficientas, atsižvelgiant į darbuotojo išsilavinimą, darbo stažą, atestacijos metu įgytą kvalifikacinę kategoriją, darbo krūvį. Tai reiškia, kad nei vienam iš šių darbuotojų negali būti mokamas tarnybinis atlyginimas mažesni nei pagal 13 koeficientą. Tad aritmetika gan paprasta: 13 (koef.)*35,5 EUR=461,5 EUR, atskaičiuojam apie 24 proc. mokesčių, kuriuos sumoka pats darbuotojas.Ir “į rankas” turi likti apie 350,74 EUR. Ši suma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio, turimų vaikų skaičiaus ir t.t. na bet darbo užmokesčio skaičiavimo logika tokia.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. nutarimo Nr. 280 „Dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondo, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu, darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, planuojant darbo užmokesčio fondą, priedams ir priemokoms mokėti gali būti skirta iki 25 proc. darbuotojo tarnybinio atlyginimo. Šios lėšos numatytos ir skirtos savivaldybių biudžetams taip pat iš valstybės biudžeto (valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams). Tai reiškia, kad formuojant visų socialinių darbuotojų, kurie teikia socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, darbo užmokesčio fondą, yra numatyti ir 25 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedai ir priemokos. Priedai ir priemokos gali būti mokami už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ir sudėtingų darbų vykdymą, laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba papildomų darbų vykdymą. Kaip žinia yra numatyta, kad šie darbuotojai gali dirbti su nedaugiau kaip 17 šeimų, todėl jeigu vienas darbuotojas turi daugiau šeimų, jis teisėtai gali prašyti priedo už papildomą darbą. Taip pat skaičiuojant šeimas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaičiuojamos ne tik tos šeimos, kurios yra apskaitoje, bet visos šeimos, su kuriomis dirba darbuotojas, t.y. visos signalinės, stebimos ar kaip kitaip vadinamos šeimos.
Taip pat svarbu paminėti, kad vadovaujantis minėto įsakymo (2009 m., Nr. A1-22) 4 punktu, darbuotojams gali būti nustatomi iki 45 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai, jeigu įstaigos biudžete yra darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Apibendrinant galima išskirti kelis esminius akcentus:
- socialinių darbuotojų darbo užmokesčio dydis priklauso nuo to, kokį išsilavinimą jis turi, kokia darbo stažo trukmė, atestacinė kategorija, visus šiuos dalykus galima rasti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. A1-22 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
- socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, gali dirbti su ne daugiau kaip 17 šeimų, tačiau jeigu socialinis darbuotojas turi 10 šeimų, jam etatas neturi būti mažinamas. Jeigu yra dirbama su daugiau nei 17 šeimų, galima reikalauti priedo, nes tai jau papildomas darbas.
- Ministerija perveda lėšas socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti į savivaldybių biudžetus, į tai įskaičiuotos ir lėšos, kurios gali būti naudojamos priedams/priemokoms. Pervedus lėšas į savivaldybių biudžetus, savivaldybė pati sprendžia kaip tos lėšos toliau skirstomos.
- Jeigu įstaiga turi lėšų, gali numatyti ir 45 proc. didesnius koeficientus, nei numatyta įsakyme.
Labai kviečiame diskutuoti, klausti, ieškoti ir aiškintis. Tai galite padaryti po straipsniu arba susisiekti su tinklapio administratoriais.