|
|
Dirbu socialinio darbo srityje 4 metus ir per mano darbo praktiką teko ir tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Stengiuosi žmonėms padėti susidoroti su iššūkiais, gyvenimo sunkumais, juos motyvuoti ir įgalinti spręsti savo problemas, tačiau dažnai noras suteikti pagalbą kelia daug iššūkių. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose. Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos. Todėl socialiniai darbuotojai turi užtikrinti šių asmenų socialinę gerovę, gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei saugią aplinką kitiems gyventojams. Skaityti daugiau... Socdarbas.lt tinklapio idėja kilo socialiniams darbuotojams vienų seminarų, mokymų metu. Vis išgirsdavome, jog reikia platformos, vietos kurioje socialiniai darbuotojai galėtų kalbėti apie savo darbo kasdienybę, pasidalinti, ne tik gerosiomis praktikomis, bet ir sunkumais, galėtų kelti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų. Taip 2014 m. gimė socdarbas.lt tinklapis.
Mes, socdarbas.lt komanda labai džiaugiamės, kad pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau straipsnių bei pasidalinijimų iš mūsų skaitytojų, socialinių darbuotojų, kurie nori dalinti savo straipsniais, įžvalgomis bei pamąstymais apie jų veikimo lauką, klientus, paslaugas ir pan. Tačiau norisi paminėti, kad ne visus straipsnius aklai priimame ir skelbiame socdarbas.lt, stengiamės tai daryti atsakingai ir sąmoningai mąstydami ir aptardami straipnsių pridedamąją vertę, kartais gavę straipsnį, paprašome papildyti jį gyva patirtimi, aktualiomis įžvalgomis, praktiniais patarimais ar pan. arba visgi pasiūlome ieškoti kito kanalo straipsnio viešinimui. Ir tai nereiškia, kad Jūsų strapsnis nėra vertingas ar svarbus, tiesiog jis gali neatitikti mūsų socdarbas.lt konteksto ir tikslų. Taigi, nutarėme su Jumis pasidalinti tam tikrais kriterijais, kuriais vadovaujamės spręsdami, ar straipsnis tinkamas socdarbas.lt tinklapyje, ar visgi savą skaitytoją turėtų atrasti kitame medijų kanale. Tam tikri kriterijai, kuriais vadovaujamės atrinkdami ir ruošdami straipsnius į socdarbas.lt: 
Birželio 9 d., daugiau nei metus sirgusi, mirė Ramunė Jurkuvienė. Per savo gyvenimą Ramunė įnešė didelį indėlį į socialinio darbo plėtrą, todėl norime ją prisiminti apmąstant jos indėlį ir pasidalinant kelių buvusių studentų, kolegų ir asmenų, su kuriais ji bendradarbiavo komisijose ir projektuose, mintimis.
Socialinis darbas ir žmogaus orumas
Ramunė pradėjo savo darbinę karjerą dirbdama gydytoja: „kai Nepriklausomybės pradžioje iš JAV atvykęs profesorius skaitė paskaitą apie socialinį darbą, apie tai, kad vienas iš svarbiausių principų apsaugoti kiekvieno žmogaus orumą, aš supratau, kad tikrai noriu tokioje srityje dirbti. Kai buvo paskelbta, kad priima studijuoti socialinį darbą, aš atskubėjau pateikti reikiamus dokumentus. Turėjau mėgiamą gydytojo profesiją, bet ginti kiekvieno žmogaus orumą man atrodė svarbiau. Tačiau šios studijos iš esmės skyrėsi nuo buvusiųjų. Ne tiek savo dalykais, kiek požiūriu į žmogų, studentą. Dėstytojai klausdavo mūsų nuomonės, tardavosi su mumis. Tai buvo labai nauja man, patyrusiai kitokį dėstymo stilių – kad dėstytojai gali šaukti, tyčiotis, priekaištauti. Tiesa, buvo Medicinos institute keletas itin gerbiamų dėstytojų, kurie kalbėdavo ramiai, nepakeldami balso, vadino studentus kolegomis. Bet, kad dėstytojui būtų svarbi studento nuomonė, to nebuvau patyrusi (*14 psl.)." Šie sakiniai cituojami iš brošiūros, kurią Ramunė Jurkuvienė, Violeta Vitkauskienė ir Lies van Weezel rašė 2003 m. Skaityti daugiau... Socialinis darbas - tai svajonių specialybė tiems, kurie nori mokytis visą gyvenimą Socialinis darbas - tai darbuotojo nuolatinis tobulinimasis darbiniame, o kartu ir asmeniniame kontekste, kadangi socialinis darbuotojas turi prisitaikyti prie vis besikeičiančių reikalavimų jam – keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos. Visgi socialinis darbas – tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus – supervizijoje (supervizija – tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia). Taip pat ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį dalyvauti intervizijose (intervizija – konsultavimo (si) metodas, reiškiantis ,,matymą iš vidaus". Skaityti daugiau...
Lietuvoje nuo 2019 metų gyvena daugiau nei 0,5 milijono vienišų senjorų, o tai reiškia, kad kas trečias Lietuvos senolis neturi asmens į kurį galėtų kreiptis prireikus pagalbos arba elementariai pasikalbėti kasdienėmis temomis. Atskirties ir vienišumo jausmas gali pakenkti tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus fizinei bei psichologinei sveikatai. Lietuvos Raudonasis Kryžius stengiasi šalinti šią vienišumo problemą su savo unikalia „Šiltų apsilankymų" programa.
„Šiltų apsilankymų" programa skirta vyresnio amžiaus žmonėms, kurie kenčia vienatvės jausmą ir susiduria su kasdieniniais sunkumais. Kiekvienas savanoris šiai programai yra parenkamas atsakingai, svarbu, kad jis būtų motyvuotas lankyti, padėti ir išklausyti kai reikia. Kuriamas emocinis ryšys, stengiamasi, kad tiek senjorui, tiek savanoriui būtų palankios sąlygos kurti draugystei: renkami žmonės pagal pomėgius, gyvenamąją vietą ir charakterio bruožus. Skaityti daugiau... Apie skyrybų problemą ir paramą besiskiriančioms šeimoms dvejus metus reguliariai susitikdama diskutavo mišri Lietuvos ir Olandijos specialistų (socialinių darbuotojų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, vaiko teisių specialistų) grupė.
Darbo grupė, aptardama ir lygindama lietuviškus ir olandiškus atvejus ir pagalbos jiems būdus, vis tvirčiau ėmė remtis samprata, kad vaikai turi turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais, nes, nepaisant iširusių poros santykių, vaikai lieka abiejų tėvų atsakomybė. Skaityti daugiau...
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje rašoma, kad „socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka". Socialinio darbo srityje dirbu jau dešimtus metus ir..., atrodo, jau turiu kuo pasidalinti su žmonėmis, ieškančiais būdo kaip įprasminti save darbinėje veikloje. Pasaulį matau kaip nuolatos besikeičiantį, todėl reikalaujantį vis atnaujinti gebėjimus orientuotis prieštaringoje ir nepastovioje aplinkoje. Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su situacijomis, kurios neturi aiškaus vienareikšmio sprendimo. Pasaulio dinamiškumas ir socialinis darbas siejasi neapibrėžtumu, kuris yra nuolatinis šios profesijos palydovas. Tai verčia socialinį darbuotoją darbinėje aplinkoje reflektuoti savo profesinę veiklą, aprėpti praktinius įgūdžius, teorines žinias, profesines bei asmenines vertybes, gebėti kūrybiškai tai pritaikyti teikiant pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Būtent dėl to pasirinkau dirbti šioje srityje. Skaityti daugiau... |