socdarbas.lt
Socdarbas.lt
socdarbas.lt Dalinimasis - Jėga tobulėjimui! Meniu Prisijungti
  • Naujienos
  • Kas mes tokie esam
  • Socialinio darbo laukai
  • Straipsniai refleksijai
  • Diskusijos
  • Rekomenduotina literatūra
  • Archyvai
  • Kontaktai
  • Sukurti paskyrą
  • Pamiršote slaptažodį?

Diskusijos

Ar po visų nelaimių tapome pilietiškesni?

Prieš porą savaičių buvau Kėdainiuose, vaikščiojau turguje po stogu. Užsukau į parduotuvę ir vienu metu  suklusau ties dviem dalykais. Vienas, tai kad koridoriuje išgirdau labai grubiai ant vaiko šaukiančią motiną. “Tylėk, nerėk sakau tau” ir su kiekvienu jos rėkimu  vaikas iš baimės verkė dar garsiau. Užmiršau ko ieškojau, many virė mintys ir jausmai. Buvo be galo gaila to vaiko, atrodė patyriau tą baimę, kurią patyria jis. Ir protas sakė: “ne, tai nenormalu, Vokietijoje taip  nebūtų”. Kitas dalykas buvo mano dėmesį taip pat pagrobęs gana viešas, kaip dažnai būna parduotuvėse, pardavėjų pokalbis. “Girdėjau   bobutės žada kartu  melstis už Kėdainius, nes visos tos nelaimės Kėdainiuose ir Kėdainiuose”. Prisijungiau, sakau taip, Kėdainiuose,  bet dabar  nė viena nereagavome į rėkiančią mamą. Tuojau prie pokalbio prisijungė viena pirkėja sakydama “aš tą mama papurtyčiau”.  Ir tokia paradoksali man ši situacija pasirodė: bobutės meldžiasi, pardavėjos šneka, pirkėjos nori purtyti, bet vis tiek kai šalia vyksta smurto situacija, niekas nereaguojame. Galvojau kai dvejojau, ką norėjau padaryti aš? Norėčiau pasakyti tai mamai, kad ji nusiramintų, kad nieko tokio jog vaikas verkia viešumoje, niekas į ją nežiūri kreivai, kad tiesiog paimtų vaiką ir ramiai paguostų, paieškotų kaip jį nuraminti. Manau ši situacija apie jos nesusitvarkymą su įtampa. 

Ir po kelių dienų susitikau su buvusiais kolegomis, viena dalinasi “tas jaunuolis sako jog perparduoda vogtus daiktus, tai parašiau ant jo pareiškimą”.”Kaip?”- suklusau. Kiek esu patyrusi, socialiniame darbe nėra taip paprasta rašyti pareiškimus policijai, nes netenki santykio. Perklausiau jos, ji sako nutarė būti neabejinga, po keleto nelaimių, kurios galėjo neįvykti, jei žmonės būtų reagavę. Sako, tai jau antras pareiškimas kurį ji rašė informuodama apie tai jaunuolius ir santykis išliko, nes ji paaiškino savo motyvus ir priežastis. 

Susimąsčiau vėl, ši situacija man įgavoo naujus atspalvius. Ir pagalvojau tai įdomi tema diskusijoms: kaip su neabejingumu apsieinate Jūs? Ar pastarieji ar kokie nors kiti įvykiai pakeitė Jūsų elgesį tokiose dileminėse situacijose, kurių dažnai pasitaiko socialiniame darbe?

Atsakymas į:
  • Ramune Jurkuviene
    2017-05-02 12:12
    Ačiū už įdomias temas ir nuoširdžius straipsnius. Šiandien  girdėjau kaip per Lietuvos radiją kalbėjo labai gražiai...
    Atsakyti
    • Rita Škriadaitė
      2017-05-22 15:16
      o kokia tai buvo laida- gal pavyktų rasti nuorodą, įkeltume. Jei pasakytumėte pavadinimą gal pavyktų man rasti
      Atsakyti
  • Guoda Vaičekauskaitė
    2017-05-22 11:32
    Oj čia sunkus klausimas. Abejingumas ar laisvė elgtis, reikšti mintis ir pan.? Kada tampi abejingu, o kada tiesiog leidi kitiems elgtis...
    Atsakyti
    • Rita Škriadaitė
      2017-05-22 15:13
      Man atrodo laisvė elgtis yra labai svarbi, bet ji yra tada, kai tu niekam nekenki ir nieko nežaloji. Gali būti žaliavalgis,...
      Atsakyti

© socdarbas.lt 2025

  • Kontaktai
  • Taisyklės
  • Naujienlaiškis