Lapkričio 9 dieną Lietuvos Respublikos Seimo nariai laikė testą. Įžūliai, atvirai ar klastingai susilaikydami jie balsavo UŽ tolesnį neribotą alkoholio pardavinėjimą. Arba aiškiai pasisakė prieš tai.
Oficialiai jie visi prisiekė visomis išgalėmis <…> tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Žmonių, kurie gyvena ne vien Vilniuje, Klaipėdoje, bet ir Liudvinave, Salake ar Kražiuose...
***
Lapkričio 21d. į Kražius atvykusį Kauno gubernatorių Nikolajų Klingebergą su keliais valdininkais, 70 policininkų ir žandarų sutinka tikintieji, nešini caro ir carienės portretais, prašydami bažnyčios uždarymą atidėti. Bent kol bus gautas caro atsakymas į jam išsiųstą laišką. Tai buvo 1892 metais. Gubernatorius įsakė policininkams išvaryti iš bažnyčios žmones, kurių ten buvo apie 400. Kražiškiai pasipriešino. Kitos dienos rytą iš Varnių atvykusios Rusijos imperijos kariuomenės Dono kazokų 3-ojo pulko trys šimtinės išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių. Jo įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokams leista siaubti miestelį ir gretimus kaimus. Dėl kazokų smurto žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, apie 50 buvo sužeista. 330 žmonių tardyta, 71 (34 valstiečiai, 27 bajorai, 10 miestelėnų) suimta (50 iš jų kalinta iki teismo) ir atiduota teisti Vilniaus teismo rūmams. Nepaisant žymiausių to meto advokatų pateiktų įrodymų, kad N. Klingenbergo veiksmai buvo neteisėti ir kražiečiai nekalti. 1894 m. spalio mėn. teismas 35 žmonės nuteisė. Iš jų keturis 10 metų katorgai.
***
Lapkričio 5 dieną paaiškėjo, kad Kražiuose ne okupantas, ne gavęs leidimą siaubti kazokas ar žandaras, bet lietuvis, žemaitis peiliu nužudė keturias moteris. Žudikas savo aukas žudė kasdien nuo pirmadienio. Žuvo trys prižiūrimos, izoliuotai gyvenančios senutės. Ir socialinio darbuotojo padėjėja – energinga, stipri, geranoriškai nusiteikusi. Po vieną nusikaltimą – kiekvieną dieną... Girtas. Kad galėtų nenustoti gerti… In anno Domini 2015.
***
Kas sieja šiuos du lapkričio mėnesio įvykius, kuriuos skiria 123 metai? „Smurto mikrokosmą galima suprasti tik žiūrint į jį kaip į makrokosmo dalį – kultūros ir istorijos smurto dalį“, – teigia žinomas pasaulyje smurto ekspertas James Gilligan.
Per skaičių aibės pradžią primenančių metų tarpą įvyko daug kovų. Laimėtų ir pralaimėtų. Tačiau Kražių gyventojų nuotaikose pastarąjį lapkritį vilties ir pasitikėjimo žmonėmis, įtariu, nėra daugiau negu prieš 123 metus.
***
2000 metai. Susitikimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministre paprašo Lietuvoje viešintis Europos Caritas Prezidentas Denis Vienot. Pagrindinis jo užduodamas klausimas: “Kaip ruošiamąsi Lietuvos kaimo nykimui? Kaip bus gelbstimi žmonės?“ Nuo pasimetimo, depresijos, ir alkoholizmo. „Į natūralų kaimo nykimą Europa ėjo šimtmečiais, o Lietuva – staiga.“
Tuo metu Lietuvos kaime dirbo 19 proc. žmonių. Europos Sąjungos šalių vidurkis 5 procentai (nuo 2 iki 8). Lietuvoje taip pat išliks stipriausi, kurie ir pateks į tuos 5 procentus. Akivaizdus iššūkis – kur pasidės tie 14 procentų? Tie, kurie silpnesni, labiau pažeisti, kuriems ir taip gyvenimas nepagailėjo netekčių ir skausmo. Prancūzijoje, pavyzdžiui, buvo dotuojamos ištisos provincijos, gaminančios sūrį ar vyną, kad jų žmonės NEBŪTŲ PRIVERSTI KEISTI SAVO GYVENIMO BŪDO. Staigius ir didelius pokyčius lydi milžiniški žmonių nuostoliai.
Atsakymas buvo standartinis – nėra pinigų.
***
2004 metais pinigų atsirado. Net ir tų, kurie skirti kaimo nykimo klausimams spręsti. Kaip grybai po lietaus ėmė kurtis įvairios agentūros, pradedant Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir baigiant EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondu. Ir t.t., ir t.t. Pagal priimtą Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą „Kaimo plėtra – kaimo vietovių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimas, kaimo ūkinės ir socialinės struktūros, taip pat bendruomeninių ryšių tobulinimas siekiant užtikrinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, saugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse, saugoti ir puoselėti etninę kultūrą, kraštovaizdį bei gamtinę aplinką.“ Pinigai buvo įsisavinami, miestelių centrinės gatvės išgražėjo, bet kiek tai siejasi su minėtais nueinančiais iš tų 14 procentų.
***
Prof. A. Verygos paskelbtais duomenimis tarp brandaus amžiaus vyrų Lietuvoje alkoholizmu serga 48%. Nebūtinai paskutinių ligos stadijų, bet vis tiek alkoholizmo. Jei suserga gripu apie 30 proc. populiacijos, skelbiama epidemija ir imamąsi visų griežčiausių apsaugos priemonių, kad liga neplistų. Neleidžiami masiniai žmonių susirinkimai, net su kaukėmis vaikšto žmonės.
Alkoholizmo liga sergančiųjų procento aiškiai pakanka, kad visuomenė mobilizuotųsi epidemijos įveikimui. Deja, išrinktieji spręsti Tautos išlikimo klausimus atšaukinėja net priimtus įstatymus, ribojančius alkoholio prieinamumą degalinėse. Visuomenė tyli. Alkoholio magnatai nuperka vieną kitą naujutėlaitį Jaguar’ą KOKIAM NORS Seimo nariui, kurio balsai lemia, ir vėl alkoholis prieinamas bet kuriuo paros metu, alkoholio biznis klesti. Legalus ir kontrabandinis. Tie, nuo kurių priklauso adekvati reakcija į ligą, šaiposi, skėsčioja rankomis, oficialiai diskutuoja apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, motyvuodami, kad jis buvo labai efektyvus. Prisimenu tą efektyvumą. Vienas iš efektyviausiai gydžiusių Naujoje Vilnioje gydytojas Banaitis pasiekdavo, kad net 5 proc. jo nepaprastai nuoširdžiai ir kūrybingai gydytų pacientų nustodavo gerti. Deja, dauguma iki to laiko, kol patekdavo pas negydytuosius, „sveikuosius“ savo aplinkoje... Kažin ar būtume laimingi, jei taip „efektyviai“ gydytų plaučių uždegimą – iš šimto susirgusių 5 lieka gyvi.
Kokia situacija šiuo metu iš viso su gydymu nuo alkoholizmo? Pagrindinė pagalba „kodavimas“. Net patys koduojantieji pripažįsta, jog tai analogija burtų lazdelei. Padeda tik tiems, kurie tiki, jog ji stebuklinga. Didžiuosiuose miestuose yra Priklausomybės ligų centrai. Kai kurie iš jų dirba tikrai gerai. Bet rimta pagalba prasideda, kai pacientas pripažįsta savo priklausomybę, kai nuvyksta... Deja, visos respublikinės psichiatrinės ligoninės, į kurias vežami į alkoholinę psichozę patekę pacientai, NETURI JOKIŲ GYDYMO NUO ALKOHOLIZMO PROGRAMŲ. Geriausiu atveju ištraukia iš psichozės ir... namo... O juk tada palankiausios sąlygos pacientams pripažinti savo ligą. Juk nebegali pacientas neigti, kad jau jam yra tikrai blogai. KIEKVIENOJE LIGONINĖJE, į kurią atveža komoje esantį alkoholiu apsinuodijusį pacientą, neretai paauglį ar jaunuolį, kurioje jie „plaunami“, detoksikuojami turėtų būti priklausomybių specialistas, kuris pradėtų realios pagalbos grandinę. Bet, kas jį tada pradeda gydyti nuo alkoholizmo? Net minties nėra. Sveikatos apsaugos ministrė ramiai teigia, kad pas girtus greitoji nevažiuos. Bet tarp jų yra gausybė su jau prasidėjusia alkoholine psichoze, kurie pavojingi sau ir aplinkiniams. KAS TURI SPRĘSTI ŠIĄ PROBLEMĄ? Rastas atsakymas – visos nesprendžiamos problemos atiduodamos socialiniams darbuotojams. Socialiniai darbuotojai, o dažniausiai – jų padėjėjai, turi sutvarkyti tai, ko net nesiėmė tvarkyti visi šiltuose kabinetuose sėdintieji “ATSAKINGI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI”. Kad uždirbtų minimalią mėnesinę algą, šie darbuotojai turi įvairiais būdais prižiūrėti tuos likučius iš minėtų 14 procentų kaimo gyventojų, kurie nebepajėgė emigruoti ar nespėjo pasikarti... Ir visi likusieji gali „nusiplauti rankas“.
***
Kazio Binkio plunksnai priklauso žodžiai apie Kražius ir visą Lietuvą. “Kražių skerdynės, tai vienas iš baisiausių etapų mūsų atbundančios tautos kryžiaus kelyje“. Atbundančios tautos. Ne direktyvų iš užsienio, ne prievartos ar ginklų. Nekaltas kraujas turi ypatingą galią. Ar šį kartą jau išgirdome?
Lapkričio mėnesį…
Soc. m. dr. Ramunė Jurkuvienė