|
Socialinės globos centro „Vija“ specialistai bendradarbiaudami su socialinio darbo eksperte Lies Van Weezel ir alternatyvios komunikacijos specialiste Maaike Hart iš Nyderlandų turėjo galimybę mokytis, kurti bei taikyti alternatyvios komunikacijos priemones dirbant su asmenimis, turinčiais negalią.
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija – tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus. Todėl alternatyvios komunikacijos metodai, tokie kaip paveikslėliai ir kiti vizualiniai įrankiai, tampa svarbia priemone, leidžiančia efektyviai ir savarankiškai bendrauti su aplinka
Skaityti daugiau...
Dirbu socialinio darbo srityje 4 metus ir per mano darbo praktiką teko ir tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Stengiuosi žmonėms padėti susidoroti su iššūkiais, gyvenimo sunkumais, juos motyvuoti ir įgalinti spręsti savo problemas, tačiau dažnai noras suteikti pagalbą kelia daug iššūkių. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose. Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos. Todėl socialiniai darbuotojai turi užtikrinti šių asmenų socialinę gerovę, gerą emocinę ir fizinę sveikatą bei saugią aplinką kitiems gyventojams.
Skaityti daugiau...
Esu socialinė darbuotoja Violeta ir daugiau kaip 10 metų dirbu globos namuose, kuriuose paslaugos teikiamos vaikams ir jaunuoliams turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Ilgą laiką dirbau globos namuose (institucijoje), o prasidėjus deinstitucionalizacijos procesui, 2017 metais darbą pradėjau bendruomeniniuose namuose vaikams su specialiaisiais poreikiais.
Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje. Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti. Bendruomenė – tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai. Dirbu bendruomenėje jau 5 metus, todėl noriu pasidalinti savo mintimis apie vaikų gyvenimo kokybės pokyčius gyvenant bendruomenėje.
Skaityti daugiau...
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje rašoma, kad „socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka". Socialinio darbo srityje dirbu jau dešimtus metus ir..., atrodo, jau turiu kuo pasidalinti su žmonėmis, ieškančiais būdo kaip įprasminti save darbinėje veikloje.
Pasaulį matau kaip nuolatos besikeičiantį, todėl reikalaujantį vis atnaujinti gebėjimus orientuotis prieštaringoje ir nepastovioje aplinkoje. Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su situacijomis, kurios neturi aiškaus vienareikšmio sprendimo. Pasaulio dinamiškumas ir socialinis darbas siejasi neapibrėžtumu, kuris yra nuolatinis šios profesijos palydovas. Tai verčia socialinį darbuotoją darbinėje aplinkoje reflektuoti savo profesinę veiklą, aprėpti praktinius įgūdžius, teorines žinias, profesines bei asmenines vertybes, gebėti kūrybiškai tai pritaikyti teikiant pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Būtent dėl to pasirinkau dirbti šioje srityje.
Skaityti daugiau...
Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai Covid – 19 tapo dominuojančia tema mūsų gyvenimuose, kyla klausimas: ko galime pasimokyti iš sėkmingų praktinių pavyzdžių? Svarbu reflektuoti apie tai, kas yra socialinio darbo pagrindas ir esmė? Kokios prielaidos ir sąlygos reikalingos socialiniam darbui kaip profesijai? Ne tik socialinis darbuotojas turi vis mąstyti, kokių įgūdžių, požiūrių ir išankstinių sąlygų reikia norint pasiekti gerus rezultatus. Rezultatai priklauso ir nuo klientų, vadybininkų, kaip ir politikos formuotojų, kurie savo sprendimais iš tikrųjų irgi dalyvauja praktikoje vykstančiuose procesuose, tiesiog yra jų dalis. Žemiau pateiktą istoriją parašė Rita Jonelinė, patyrusi socialinė darbuotoja. Jos pavyzdys yra iliustracija, kokių teigiamų rezultatų galima pasiekti praktikoje/ darbinėje srityje.
Antroje šio straipsnio dalyje Lies van Weezel pateikia savo įžvalgas, refleksiją. Būtų nuostabu gauti daugiau tokių įkvepiančių darbinių gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais galėtume pasidalinti šiame tinklapyje.
Socialinės darbuotojos kontaktas su asmeniu, turinčiu psichikos negalią
„Savo darbe gana dažnai susiduriu su asmenimis, kurie turi psichinę negalią. Man tai didžiulis iššūkis, nes labai svarbu suprasti žmogų, kuris mąsto kitaip, kitoks jo supratimas.
Skaityti daugiau...
|