Skaudūs Dembavos kaimo įvykiai, Panoterių kaimo tragedija, Degučių kaimo įvykiai, pastarasis Kėdainių atvejis... Šie pavyzdžiai šaukte šaukia, kad sistemoje yra spragų, kad mūsų tarpinstitucinis bendradarbiavimas stringa. Tačiau kaip ir kaskart, po skausmingų įvykių skubame ieškoti „suklydusios institucijos“ bei kalto asmens. Sulaukę tarnautojų atsistatydinimo ar pasitraukimo iš užimamos darbo vietos nurimstame, tačiau ar skaudžios pamokos rodo, jog tai nepadeda išvengti visa to ateityje. Nebereikia ieškoti atsakymų į klausimą, kas suklydo. Laikas užduoti klausimus, kodėl įvyksta šios tragedijos ir kaip galime to išvengti? Patys būdami kiekvieno tokio „linčo teismo“ dalyviais, tyliai džiaugiamės, kad ne mano „institucija“ linksniuojama ir ne manęs laukia visuomenės pasmerkimas. Tačiau po šio pikdžiugiško džiaugsmo galime pajusti kylantį apmaudą viduje dėl visuomenės, kurioje noras rasti kaltus yra stipresnis už norą spręsti problemas. Dėl ko taip įvyksta? Kodėl vietoj to, kad ieškotume to, kas mus vienija, ieškome to, kas mus skiria? Esame įvairių sričių ekspertai, veikiame skirtinguose laukuose. Turime beribį bendrų žinių ir įgūdžių bagažą. Kaip mes galime padėti vieni kitiems rasti naujų formų turinius, kuriuose bendradarbiavimas prasideda ne nuo raštų, o nuo žmonių?
Šiuo straipsniu noriu pasidalinti savo įžvalgomis, kurios kyla dirbant jėgos struktūroje – policijoje. Stengsiuosi atskleisti humaniškąją policijos pusę, nes joje dirba žmonės, o ne statistai. Baigdamas magistro studijas įsidarbinau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriuje (toliau – Kauno apskr. VPK VTV BPVS). Negalėdamas suvaldyti kilusių emocijų naujoje darbovietėje, baigiamajame darbe nagrinėjau socialinio darbo vaidmenų derinimą su bendruomenės pareigūno pareigybe (straipsnį galima rasti čia). Atlikti šį tyrimą ir atsiskleisti socialinio darbuotojo, kaip instituto atstovo, nematomumą padėjo atskleisti mano darbo vadovas Prof. dr. J. Ruškus. Tyrimo metu atsiskleidė, kad mes, socialiniai darbuotojai, neturime profesinės monopolijos instituto ir įsiliejame į kitų institucijų pareigybes. Savo darbo vietas randame mokyklose, sveikatos priežiūros įstaigose, užimtumų centruose, visuomenės sveikatos biuruose, nevyriausybinėse organizacijose, socialinių paslaugų skyriuose, seniūnijose ir kt. Aš įsiliejau į teisėtvarkos instituciją – tapau bendruomenės pareigūnu, veikiančiu prevencijos srityje. Naujasis policijos modelio kūrimas – buvimas arčiau žmonių, pereinant nuo jėgos struktūros, kuri įprasta suvokti kaip baudimas ir gąsdinimas, prie tos institucijos, kuri savo veikloje ieško naujų bendradarbiavimo formų ir vadovaujasi šūkiu – GINTI. SAUGOTI. PADĖTI.
Europos policijos pareigūnų chartijoje teigiama, kad policijos veikla yra visuomeninė paslauga, garantuojanti ir sauganti visų piliečių teises bei laisves, tarnaujanti visuomenei. Siekiant tiesiogiai bendrauti su bendruomenėmis ir spręsti jų problemas, 2012 metais Lietuvoje buvo įsteigta bendruomenės pareigūno pareigybė, o Kauno apskr. VPK šiuo metu veikia vienintelis toks skyrius visoje Lietuvoje, kurio pareigūnai organizuotai dirba Kauno mieste, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos ir Kėdainių rajonuose.
Pradėję veikti kaip bendruomenės pareigūnai, neturėdami artimo kontakto su vietos bendruomenėmis, organizacijomis ir institucijomis, neturėjome ir aiškios vizijos, kaip šis darbas turėtų vykti. Uždara policijos sistema per naktį tapo atvira, siekianti glaudaus ryšio su vietos bendruomenės nariais ir jų organizacijomis. Susikūrę bendruomenių centrai buvo itin svarbus įrankis, leidęs ieškoti kontaktų ir bendrų sąlyčio taškų. Bendruomenės nariai gan skeptiškai žiūrėjo ir gal dar tebežiūri į šią pareigybę, galbūt ne visada suprasdami mūsų veiklą ir ko mes siekiame. Bendruomenės pareigūnai, anketavimo būdu išsigryninę opiausias problemas, pagal gautus rezultatus susidaro metų veiklos planą, nuolat jį papildo problemomis ir veiklos kryptimis, kurios yra būtinos spręsti „čia ir dabar“ ar kurių būtinumą diktuoja besikeičiantys metų laikai, artėjančios šventės, skaudūs precedentiniai įvykiai ar tiesiog nusikalstamų veikų statistinis pagausėjimas. Visa mūsų veikla nukreipta į prevenciją – tylųjį problemos sprendimo būdą, skirtą kurti saugesnę aplinką mūsų bendruomenėse.
Bendruomenės pareigūno bendrosios veiklos sritys.
Nors pirmas įspūdis susidarė, kad vietos bendruomenės daugiau rūpinasi kultūros ir užimtumo puoselėjimu, tačiau praktika sugriovė šiuos stereotipus. Bendruomenės centrų iniciatyvinės grupės, seniūnaičiai ir kiti aktyvūs bendruomenės nariai nori rūpintis savo aplinka, saugumu bei spręsti problemas, kurios JIEMS aktualios. Būtent čia atsiranda bendruomenės pareigūnas, „siūlydamas“ savo paslaugas, stengdamasis sutelkti įvairias įstaigas ir institucijas bendradarbiauti tinklaveikos principu. Aktyvi visuomenė bei veiklios vietos bendruomenės yra kelias į saugesnę mūsų visų aplinką. Saugią aplinką, mes kaip policijos atstovai, suprantame ne vien kaip teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų nebuvimą, bet kaip ir pačio žmogaus savijautą aplinkoje, kurioje jis gyvena. Vidinė žmogaus būsena ir bendrystės atsiradimas su kitais bendruomenės nariais, pasitikėjimas aplinkiniais žmonėmis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių didesnį saugumo jausmą bei bendruomenės potencialą savarankiškai spręsti problemas.
Bendruomenės pareigūnai užsiima aktyvia bendruomenės praktika (community practice), kurios metu susitelkęs bendruomenės aktyvas koncentruojamas į konkrečios problemos sprendimą. Bendruomenės praktika – socialinio darbuotojo ir kitų profesionalų taikomas intervencijos procesas, kuriuo metu siekiama padėti žmonių grupei, turinčiai bendrą interesą išspręsti konkrečią problemą.Tokia intervencija yra taikoma bendruomenės lygmenyje, ji apima visą bendruomenę ir pirmiausiai yra orientuota į pagalbą pačiai bendruomenei. Susitikimų metu su bendruomenėmis siekiame, kad jos išsakytų savo problemas, kaip pvz.: Petrašiūnų bendruomenės centro nariai išreiškė susirūpinimą dėl benamio, kuris kelerius metus žiemą – vasarą gyvena prie Kauno marių, už Pažaislio vienuolyno esančiame miške.
Sutelkę jėgas su seniūnijos socialiniu darbuotoju, medicinos darbuotojais, prokuratūros atstovais, migracijos pareigūnais išsprendėme šią problemą ir padėjome žmogui patekti į orią aplinką. Holistiškas požiūris leido pajungti įvairių institucijų specialistus į šios problemos sprendimą - nustatytas benamio neįgalumo lygis, migracijos pareigūnų pagalba skubiai pagaminta asmens tapatybės kortelė, socialinio darbuotojo indėlio dėka ieškant artimųjų susidarė galimybė šią situacija išspręsti greitai. Per kiek trumpiau nei 30 dienų šis žmogus buvo apgyvendintas Veisėjų socialinės globos namuose, kuriuose juo yra tinkamai rūpinamasi.
Skatiname bendradarbiavimą su bendruomenėmis, įstaigomis ir institucijomis, organizuojame susitikimus, kurių metu ieškome aktualių problemų sprendimo būdų. Esame tie, kurie galime patarti. Įsikūrus mūsų skyriui prie kiekvieno Kauno apskrityje veikiančio policijos komisariato (toliau - PK) veiklos prisijungė bendruomenės pareigūnų specialistai. Kaune veikia šie policijos komisariatai – Centro PK – Aleksoto ir Centro seniūnijos, Dainavos PK – Dainavos ir Gričiupio seniūnijos, Žaliakalnio PK – Žaliakalnio ir Eigulių seniūnijos, Panemunės PK – Panemunės, Šančių ir Petrašiūnų seniūnijos, Santakos PK – Vilijampolės ir Šilainių seniūnijos. Kiekviename PK teritorijoje darbuojasi po du bendruomenės pareigūnus, kurie nuo pat pirmų darbo dienų siekia artimo kontakto su gyventojais. Pirmieji žingsniai buvo sudėtingi – internete, seniūnijų ir savivaldybės puslapyje, ieškotos bendruomeninės organizacijos, švietimo įstaigų kontaktai, vėliau sekė skambučiai joms, pirmi prisistatymai ir susitikimai su šių institucijų ir organizacijų atstovais. Įsivaizduokite reakcijas, kuomet sulaukiama skambučio „Sveiki, Jums skambina iš Kauno policijos, esame bendruomenės pareigūnai ir mes norime bendradarbiauti“.
Pamatę veiklos gaires, partneriai įžvelgia vis daugiau naudos bendradarbiavime su mumis. Susitikimų metu, pagal poreikį, supažindiname su teisėmis ir atsakomybėmis, bendruomenės narius informuojame apie kriminogeninę situaciją jų gyvenamojoje teritorijoje, pristatome policijos veiklos modelį, veikimo principus, kurie leidžia išties geriau pažinti policijos sistemą. Dažnai būname tarpine jungtimi, kuri ieško problemos sprendimo būdų, tarsi voras voratinkliu mezgame tinklą tarp suinteresuotų pusių. Informaciją teikiame įvairiomis formomis pagal bendruomenės narių galimybė prie jos prieiti – internetinė erdvė, elektroninis paštas, telefonai, susitikimai su bendruomenėmis, konferencijos ir kt. Savo darbu siekiame humanizuoti policiją, parodyti, jog ji yra visuomenės dalis, ne aukščiau jos. Tačiau, kad ir koks sėkmingas atrodytų šio skyriaus darbas, vieni visko negalime padaryti. Labai svarbus ir būtinas visų institucijų noras bendradarbiauti, telktis ir spręsti kylančias problemas. Priverčia džiaugtis pavyzdžiai, kada bendradarbiaudami su kitomis institucijomis mes sulaukiame daugiau pagalbos nei patys jos galime suteikti. Ne veltui yra ir posakis, kad po vieną mes niekas, kartu mes jėga.
Siekiame įgalinti bendruomenes ir jų narius prisidedant prie saugios aplinkos kūrimo. Policijos parengtos programos ir projektai siekia įtraukti gyventojus kurti saugią aplinką. Plačiausiai pasklidusi ir žinoma saugios kaimynystės programa, kuri savo veikla skatina susiburti gyvenamosios teritorijos bendruomenės narius, spręsti su saugumu kylančias problemas. Pasirašomos trišalės sutartys tarp policijos, savivaldos ir bendruomenės atstovo. Jos leidžia kompleksiškai spręsti aplinkos pritaikymo nusikaltimų prevencijai problemą. Tuo pačiu ir policija turi savo „židinį“ bendruomenėje, per kurį gali paskleisti aktualią informaciją. Organizuojame įvairias akcijas ir priemones bendruomenėse – tarpininkaujame su kelių policija, siekiant užtikrinti saugų eismą. Reidų metu sprendžiame opiausias bendruomenės problemas, organizuojame daiktų žymėjimo akcijas ir t. t. Esminis saugios kaimynystės principas – telktis bendruomenei, kad ji būtų pajėgi įgyvendinti tris esminius žingsnius – stebėti, atpažinti, veikti. (1) Stebėti aplinką, matyti tai, kas joje vyksta, neignoruoti neigiamų apraiškų vykstančių tarp bendruomenės narių ar pavyzdžiui aplinkos tvarkyme (apžėlę krūmai, šiukšlės, nenaudojami automobiliai ir kt.). (2) Atpažinti neigiamus reiškinius bendruomenės aplinkoje, kurie mažina saugumo jausmą, pažeidžia viešąją tvarką ir bendruomenės rimtį. (3) Veikti – pasitelkiant socialinius partnerius (policiją ir seniūniją) spręsti aktualias problemas ir kurti saugesnę aplinką sau ir kitiems bendruomenės nariams.
Organizuojame prevencines priemones ir akcijas. Dalyvaujame miesto šventėse, jų metu bendraujame su miestiečiais ir miesto svečiais, teikiame jiems aktualią informaciją, žymime jų vertingus daiktus. Reprezentuodami policiją stengiamės laužyti neigiamus stereotipus, nusistovėjusius gyventojų tarpe, mažinti vyraujančias įtampas. Taip pat dalyvaujame bendruomenių šventėse, jų metu siekiame atskleisti policijos pareigūnų žmogiškąsias vertybes, empatiją, bendrystę, tai, kas skatina bendruomenės narius pasitikėti policija. Policijos palapinę galima pamatyti Kazimiero mugės metu, Kauno Hanza dienų metu – vykdomos prevencinės priemonės, švietėjiškos veiklos. Visa tai leidžia neformalioje aplinkoje geriau pažinti policijos pareigūnų ir jos naudojamas specialiąsias priemones. Paprastas nuoširdus bendravimas – pirmas žingsnis sprendžiant įsisenėjusias problemas.
Vykdydami bendrąją prevenciją, nuo Liepos pirmos dienos dirbame ir mokyklose. Panaikinus nepilnamečių reikalų policijos pareigūno pareigybę, bendroji prevencija atiteko bendruomenės pareigūnams. Darbas nukreiptas į mokyklas siejasi daugiausia su teisiniu švietimu, bendrąją prevencija, socialinėmis akcijomis. Mokyklų ir kitų švietimo įstaigų yra labai daug, o mūsų bendruomenės pareigūnų, deja, visame Kauno mieste tik 12. Todėl skatiname ir džiaugiamės mokyklų iniciatyvomis, kurios pačios prisiima atsakomybę ir organizuoja prevencinius renginius, akcijas ir mokymus, kuriuose mes, bendruomenės pareigūnai, atliekame tik epizodinį vaidmenį, vykdydami teisinį švietimą.
Apibendrinant galima sakyti, jog savo veikloje siekiame, kad policijos prevencinė veikla būtų kryptinga, pagrįsta padėties analize, turinti aiškius tikslus ir uždavinius. Atlikdami analizes ir apklausas matome vykstančias tendencijas visuomenėje, o nusikaltimų analizės atskleidžia tamsiuosius taškus, kuriuose vykdome prevenciją pagal poreikį – padirbtų eurų platinimo prevencija turgavietėse, vagysčių iš automobilių prevencija daugiabučių kiemuose, smurto prevencijos akcijos socialiniuose savivaldybės būstuose ir kt. Siekiame vykdyti tikslingą veiklą, nukreiptą į mūsų „klientą“ – žmogų. Rengiame prevencinius projektus, kurie remiasi įvairių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimu – tinklaveika (networking), tačiau visos turimos žinios ir informacija vien mūsų naudojama negali atnešti tokių rezultatų, kokių norėtume, todėl suprantame, kad bendradarbiavimas yra tai, kas gali padėti mums visiems kurti saugesnę mūsų visų gyvenamąją aplinką.
Geroji patirtis ir įžvalgos.
Per keletą metų veiklos buvo susidurta su daug iššūkių, kuriuos turėjome įveikti ir apeiti norėdami kažko pasiekti. Visuomenės abejingumas, bendruomenės narių pasyvumas, ieškojimas kaltų ir atsakingų už esamas ir išgalvotas problemas – tokia mūsų visų institucijų kasdienybė. Tačiau laikai keičiasi, žmonės išdrįsta imtis iniciatyvos, atsakingai patys rūpinasi savimi ir savo aplinka. Policijos vaidmuo keičiasi. Deja, tačiau nebuvo ir nebus galimybės užtikrinti, kad prie kiekvieno namo stovėtų policijos pareigūnas, o kiekvienoje gatvėje stovėtų kelių policijos automobilis. Turime prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, saugumą ir aplinką, kurioje gyvename. Aktyvi ir pilietiška vietos bendruomenė minimaliomis pastangomis gali užsitikrinti maksimalų saugumą. Darni bendruomenė yra didžiausia vertybė, jokia kita institucija negali ir niekada negalės padėti taip greitai, kaip gali tai padaryti kaimynai. Ne veltui yra ir posakis – geriau artimas kaimynas nei tolima giminė. Bendruomenės pareigūnų facebook puslapyje (nuoroda rasite čia) galima plačiau susipažinti su mūsų darbo specifika, veikla, gerąja patirtimi.
Atsidūręs teisėsaugos institucijoje supratau, jog ne pareigybė apibūdina darbą, o darbas apibūdina pareigybę. Labai pritariu filosofinei minčiai, jog socialinis darbas yra tai ,ką socialinis darbuotojas daro. Ir tada visai nesvarbu kokias pareigas užimame ar koks šios profesijos statusas visuomenėje. Turimas išsilavinimas pakeičia supratimą apie žmones, jų grupes ir socialinius vaidmenis. Taigi ir eidamas bendruomenės pareigūno pareigas savo veikloje naudoju labai daug socialinio darbo veiklos metodų, kurie man padeda įveikti kasdienius rūpesčius.
Kurdamas bendradarbiavimo santykius su įvairiomis institucijomis – seniūnijomis, savivaldybės įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijos ar bendruomenės centrais, pastebėjau kiek nedaug reikia, jog „ledai pajudėtų“ ir vyktų taip visų norimas tarpsinstitucinis bendradarbiavimas. Ne nuo raštų ar įsakymų prasideda tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o nuo žmonių, kurie susėda prie vieno stalo, susipažįsta asmeniškai, išgirsta vienas kito lūkesčius ir, siekdami bendro gėrio, noriai padeda vienas kitam. Kaip dažnai mes patys, mūsų vidinis požiūris ir stereotipai būna kliūtis žengti pirmą žingsnį bendradarbiavimo link? Nustumkime nuoskaudas ir pasenusius stereotipus į šoną ir pradėkime atvirą, nuoširdų ir tikrą bendradarbiavimą jau dabar. Spręskime mūsų visuomenės problemas.
Sunkiame profesiniame kelyje ieškokime ne to, kas skiria, bet to, kas mus jungia!
Bronius Palšis
