Ką man reiškia dirbti socialinį darbą vaikų dienos centre?
Nėra lengva atsakyti, kas yra socialinis darbuotojas vaikų dienos centre (VDC), nes kiekvienas VDC kitoks. Kitokia jo struktūra, finansinė būklė, darbuotojų bei rėmėjų skaičius.Vis tik dirbdama šioje srityje 15 metų galiu daryti kai kuriuos apibendrinimus.
Socialinis darbuotojas dirbantis VDC yra, anot mano supervizoriaus D.Drucker, “žmogaus gyvenimo dramos pirmoje eilėje sėdintis žiūrovas”. Socialinis darbuotojas dirba ne tik su vaikais, bet ir su tų vaikų tėvais ( įtėviais, globėjais, seneliais, sugyventiniais). To darbo tikslas - padėti tėvams, tuo metu esantiems socialinės rizikos sąrašuose tvarkytis savo gyvenimą taip, kad jų vaikai nepatektų į valstybės globą ar globėjų šeimą. Kai kurie tėvai nesuvokia problemos esmės ir dėl šios priežasties kai kada pagalbos priemonės jiems nepadeda. Tačiau darbas su vaikais, kurie yra labai apleisti, kurių fiziniai, pedagoginiai, medicininiai ir emociniai poreikiai yra nepatenkinti, yra prasmingas ir, kartais, veiksmingas. Tam darbui dirbti reikalinga daug žinių, profesionalumo ir aplinkinių palaikymo: išmanyti vaiko psichologiją, vystymosi krizes, prisirišimo teoriją, krizinių situacijų valdymo metodikas, grupinio darbo ypatumus ir kitas technikas.
Darbas su apleistais vaikais neturi konkrečiai apibrėžto reglamento. Būna, kad suplanavus veiklą į grupę ateina vaikas kraujuota koja (ištinusia koja) ir turi staigiai keist visa veiklą ir vežti vaiką į gydymo įstaigą. Buvo, kad vaikas susižalojo grupės metu, kad grupės metu vieno vaiko mamai lūžo ranka “Ledo arenoje”. Tada turi užsiimti tuo vaiku, o kitus vaikus saugiai sugrąžinti namo.
Darbas su vaikais reiškia nuolatinį “šeimos pulso” matavimą (kažkas liūdnas - tėtis gėrė, kažkas su mėlyne - brolis primušė, kažkas nemiegojęs -mama naktį "baliavojo" ) ir tai įtakoja vaikų emocinę, fizinę, medicininę būklę. Socialinis darbuotojas yra ta “kempinė”, kuri sugeria vaikų džiaugsmus ir skausmus, perka vaistus, kai vaikas serga, perka vadovėlius, kai šių nenuperka tėvai. Socialinis darbuotojas turi susidoroti su savo dviprasmiškais jausmais, kai vaikas meluoja apie kažkokią situaciją todėl, kad prieš tai mama yra melavusi socialinei darbuotojai. Kartais socialinis darbuotojas jaučiasi beviltiškai, kai nėra pajėgumų išspręsti elementariai vaiko gerbūvį pagerinančiai procedūrai (padaryti tarptautinį pasą, kad vaikas galėtų išvažiuoti į varžybas Lenkijoje, nupirkti abonementą baseinui, bilietus į teatrą).
Kada gerai jaučiasi socialinis darbuotojas? Kada ir kaip gauna palaikymą, supratimą ir darbo įvertinimą?
Žaneta Šimkienė