Socialinė darbuotoja ir viena vadovė atsiuntė kelis realius darbo pavyzdžius iš savo kasdienybės, kurie susiję su darbu, kai baigiasi oficiali darbo diena t.y. ne laikotarpiu 8.00-17.00. Praktika rodo, jog šeimos, kurios yra rizikoje, susiduria su problemomis ir tuo metu, kai socialinių darbuotojų darbo diena pasibaigia. Skubus reikalavimas, noras sulaukti pagalbos iš socialinių darbuotojų gali būti pareikštas ir vakarais ar savaitgaliais.
Žemiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja atotrūkį tarp kasdieninės darbinės praktikos ir įstatymų. Dėl šios priežasties tiek socialinė darbuotoja, tiek vadovė susiduria su nesaugumo, netikrumo jausmais. Kyla klausimai, kaip susitvarkyti su situacija tinkamu ir priimtinu būdu? Kaip apginti socialinį darbą kaip rimtą profesiją? Būnant vadove kyla klausimais: "Kaip palaikyti ir apginti socialinę darbuotoją?". Šie ir dar daug kitų klausimų kils Jums beskaitant žemiau pateiktus pavyzdžius.
1 Pavyzdys: Ar socialinis darbuotojas, dirbantis su socialinės rizikos šeimomis, privalo atsiliepti darbiniu telefonu švenčių ir išeiginėmis dienomis?
"Dažnai paskambina ar parašo SMS socialiniam darbuotojui rizikos šeimų atstovai išeiginėmis ir švenčių dienomis. Kaip teigia socialiniai darbuotojai, dažnai tas vienas skambutis įtraukia į darbinę veiklą visai dienai. Atrodytų, kad nesunku atsiliepti tuo telefonu, bet jeigu skambina kelios šeimos, tada ir darbuotojui nebelieka išeiginių dienų. Atsiliepimas į skambutį neišsprendžia skambinusiojo problemos, bet darbuotoją į darbinę veiklą tikrai įtraukia. Dažnai girdime ir priekaištų iš klientų pusės, kad skambinau socialinei darbuotojai, o ji neatsiliepė. Tačiau galvojant ir apie darbuotojų teisę į poilsį, jie turėtų į skambučius neatsakinėti nedarbo metu."
Socialinio darbuotojo prieinamumas
Beskaint pirmąjį pavyzdį gali susidaryti įspūdis, jog daugelis klientų galvoja, jog turi teisę kreiptis į socialines darbutojas tada, kai tik patys to nori ar mano, jog reikia: "Socialinė darbuotoja turi būti visada pasiruošusi išpręsti problemas ir tą padaryti tuoj pat, nieko nelaukiant". Toks požiūris gana siauras galvojant apie profesiją. Toks požiūris rodo, kad užmirštama, jog socialinė darbuotoja kaip ir mokytoja, policijos pareigūnas šalia savo profesinio gyvenimo turi ir asmeninį gyvenimą.
Pirmajame pavyzdyje neminima, dėl kokios priežasties klientas susisiekė su darbuotoja vakare. Galbūt klientai galvoja: "Aš turiu klausimą, taigi tuoj pat turiu jai paskambinti", "Socialinė darbutoja turi išspręsti mano problemas". Jei tokio pobūdžio skambučiai dažnai kartojasi, tampa įpročiu, apie tai būtina atvirai pasikalbėti su klientu. Kai kitą kartą socialinė darbuotoja susitinka su klientu tai gali tematizuoti, aptarti: "Ar problema, dėl kurios skambinai, buvo tokia skubi, jog negalėjo palaukti kitos dienos?". Galbūt netgi geriau perklausti: "Ar negalėjo šis klausimas palaukti kito mūsų susitikimo?". Šių klausimų rezultatas gali būti tas, jog klientai mokysis elgtis su laiku, mokysis laikytis susitarimų. Jei tik tylime, nekalbame apie tokias situacijas ir nekonfrontuojame su klientu tai klientui nepadedame pasiimti savo gyvenimo į jo rankas. Kalbant socialinio darbo terminais – neįgaliname kliento. Tačiau kartais atsitinka labai sudėtingos, svarbios ir netikėtos situacijos savaitgaliais ar vakarais. Apie tokias situacijas galima paskaityti 2 pavyzdyje.
2 pavyzdys: Socialinio darbuotojo darbo valandos, neeilinė situacija ir neeiliniai sprendimai
"Socialinio darbuotojo darbo valandos dirbant biudžetinėje įstaigoje yra tokios pat, kaip ir visų kitų specialistų, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos po pietų. Savaitgaliais socialiniai darbuotojai nedirba, taigi, bet kokie su darbu susiję socialinio darbuotojo veiksmai nedarbo metu yra savotiškai neteisėti. Ypatingais atvejais bet kuris socialinis darbuotojas nedelsiant reaguoja ir siekia padėti savo klientui nepaisant darbo valandų, tačiau ar tai tikrai profesionalu ir kokias pasekmes gali sukelti, jei socialinio darbuotojo tuo metu priimti sprendimai vėliau pasirodys netinkami? Norime pristatyti atvejį iš praktikos, sukėlusį audringas diskusijas vietos lygmenyje.
Ankstyvą šeštadienio rytą socialinė darbuotoja Lina sulaukė išsigandusios klientės Oksanos skambučio. Oksana pranešė, kad kažkas negero nutiko jos 5 mėnesių dukrytei; moteris rėkė, kad vaikas nekvėpuoja. Socialinė darbuotoja Oksanai pasakė skambinti telefonu 112 ir prašyti greitosios medicinos pagalbos. Klientė pasakė, kad to padaryti negali, nes baigia išsikrauti telefonas, todėl socialinė darbuotoja pati iškvietė medikus ir skubiai nuvyko į šeimą.
Lina pamatė, kad mergytė nejuda, nekvėpuoja, jos rankos ir kojos pradėjusios mėlti. Atvykę medikai konstatavo kūdikio mirtį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Medikams kilo įtarimų dėl likusių dviejų šeimos vaikų (5 ir 8 metų amžiaus) sveikatos – buvo pastebėti bėrimai ant vaikų rankų bei pilvo. Tuo metu Oksana pradėjo isteriškai dejuoti, be perstojo kalbėti, kad išeis kartu su savo dukra. Buvo priimti sprendimai išvežti mamą į psichiatrijos skyrių, vaikus – į vaikų ligoninę. Oksaną į psichiatrijos ligoninę išvežė medikai, vaikus nuvežti į gydymo įstaigą buvo paprašyta socialinės darbuotojos. Lina bandė atsisakyti tai daryti, todėl policijos pareigūnas pasisiūlė važiuoti kartu su ja, jos asmenine mašina. Nuvežus vaikus į rajono ligoninę, po medikų apžiūros nuspręsta vaikus išvežti į apskrities ligoninę, nuvežimu pasirūpinti vėl paprašyta socialinės darbuotojos, argumentuojant, kad ji geriau pažįsta vaikus.
Ši situacija neeilinė, tačiau neeiliniai ir sprendimai. Vėliau buvo svarstyti klausimai: ar galėjo socialinė darbuotoja nedarbo metu vežti vaikus savo asmenine mašina į medicinos įstaigą? Kodėl ją lydėjo policijos pareigūnas, o ne pats vežė vaikus savo tarnybiniu automobiliu? Kodėl vaikų nuvežimu į gydymo įstaigą nepasirūpino kita medikų brigada? Ar galėjo medikai prašyti ir leisti neaiškia liga sergančius vaikus vežti asmenine mašina į apskrities ligoninę? Ar teisingai elgėsi socialinė darbuotoja, priėmusi sprendimą vežti vaikus? Kas nutiktų, jei kelyje įvyktų nelaimė?"
Skubios situacijos
Šiame pavyzdyje yra labai aiški priežastis dėl ko klientė susisiekė su savo darbuotoja savaitgalį. Suvokti, jog tavo 5 mėnesių vaikas nekvėpuoja, sukelia paniką, daug emocijų ir sumišimo. Kai tokios situacijos įvyksta kiekvienam reikia šalia žmogaus, su kuriuo jautiesi saugiai, gali pasitikėti. Tokios situacijos yra gera priežastis socialinei darbuotojai suteikti palaikymą klientei. Kai mama išgirdo, jog jos vaikams taip pat reikia važiuoti į ligoninę, jos panikos lygis dar labiau pakilo ir ji pradėjo verkti, pulti į isteriją. Galbūt mama taip pat norėjo važiuoti su savo dviem vaikais į ligoninę. Ar tai nėra logiška tokiose situacijose? Jos vienas vaikas, ką tik mirė ir jai reikia palikti kitus savo vaikus, o jie keliauja į ligoninę. Galbūt jie taip pat serga ta pačia liga....
Ar mama buvo paimta į psichiatrijos ligoninę dėl to, jog socialinė darbuotoja, policijos pareigūnai ir medicinos personalas jautėsi bejėgiai? Ar ji buvo nuvežta dėl to, jog reikėjo mamą nuraminti? Nes psichiatrijos ligoninėj klientę galima nuraminti jėga arba naudojant medikamentus. Tokiu atveju rezultatas bus tik trumpalaikis. Po kurio laiko klientės bejėgiškumo ir vienišumo jausmai sugrįš tik su didesnėmis neigiamomis pasekmėmis. Jos pasitikėjimas žmonėmis bus labai smarkiai pažeistas. Kai žvelgiame iš žmogiškosios perspektyvos galime pradėti abejoti, klausti, ar tokie poelgiai buvo tinkamas būdas palaikyti mamą?
Atrodo, jog socialinė darbuotoja nenorėjo vežti vaikų į ligoninę. Galbūt ji turėjo kitų planų, susitikimų tą dieną, bet policijos pareigūnas buvo teisus: ji pažinojo vaikus. Vaikams taip pat buvo svarbu nebūti paliktiems vieniems po to, kas įvyko namuose. Tiek mamai, tiek vaikams situacija emociškai turėjo būti gąsdinanti. Ši situacija buvo ypatinga.
Ypatinga situacija – kuria prasme?
Šio pavyzdžio autorė pavadinime nurodė, jog situacija ir sprendimai buvo ypatingi. Kokiu būdu? Todėl, kad mama patinegalėjo paskambinti 112? Dėl to, jog mama buvo nuvežta į psichiatrijos ligoninė, o vaikai į kitą ligoninę?
Taip pat jos pastebėjimai gali būti susiję su paskutiniais sakiniais pavyzdyje, kurie susiję su praktikiniais aspektais ir įstatymais, tokiais kaip rizikos lygmuo, kai naudojies savo asmeniniu automobiliu ne darbo metu ir sveikatos aspektas? Tai turi ryšį su tuo, kokie yra susitarimai dėl darbo valandų ir automobilio naudojimo ir kaip organizuojamas sveikatos draudimas.
Skirtingi požiūriai į situaciją
Dar vienas aspektas, kuriuo galime pažvelgti į situaciją gali būti tas, kaip kartu dirbo medicinos personalas, policijos pareigūnai ir socialinė darbuotoja. Ši tema gali suteikti matymą apie užduotis ir darbo apibūdinimą, funkcijas: "kas, ką turi daryti?"; "tai – ne mano užduotis"; "ne mano atsakomybė, taigi tu turi tą padaryti". Kitas aspektas taip pat gali būti: "Kaip šie specialistai komunikavo tarpusavyje? Kaip jie priėmė sprendimus kartu? Ar visi tai darydami turėjo omeny vaikų ir mamos interesus?". Norint suvokti ir įvertinti situaciją, pirmiausia turime apsvarstyti visus įmanomus aspektus, kurie yra visi svarbūs. Tačiau teikčiau pirmenybę palikti kiekvienam pamąstyti apie pateiktą pavyzdį ir sureaguoti, komentuoti, kelti klausimus vėliau tinklapyje. Šio pavyzdžio autorė aiškiai yra susirūpinusi dėl rizikos, su kuria susiduria socialiniai darbuotojai: "Kas atsitiktų jei kelyje įvyktų avarija? Ar buvo legalu, galėjo socialinė darbuotoja rūpintis vaikais?" ir " Legaliai socialinė darbuotoja nedirba savaitgaliais, tačiau realybė kitokia". "Kiti darbuotojai tikisi, jog socialinė darbuotoja išspręs problemas už juos, nors tai yra ir jų užduotis".
3 pavyzdys: Socialinio darbuotojo statusas
Kartais atsitinka taip, jog nei klientai, nei socialiniai darbutojai, nei vadovai nėra patenkinti vieni kitais. Kartais atsitinka, jog tokie nepasitenkinimai patenka į teismą. Kai socialinė darbuotoja nėra patenkinta klientės elgesiu ar klientai nėra patenkinti socialinės darbuotojos sprendimais, jie gali kelti kaltinimus vieni kitiems. Teisė rašyti skundą yra labai svarbi. Tačiau skundų rezultatas, kurį gavo skyriaus vadovė, kelia dvejonių: “Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje rašo, kad minėtas asmuo nubaustas pinigine bauda, o tai reiškia nubaustas ne kaip darbuotoją įžeidinėjęs, bet kaip ir eilinį pilietį vartodamas necenzūrinius žodžius. Tai reiškia, jog teismas neatkreipė dėmesio į profesiją. Teismas savo sprendimą pagrindė tuo: jeigu socialinis darbuotojas būtų valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis darbuotojas, tada jau įstatymas gina pagal kitą straipsnį. Kartais kyla mintys, ar neturėtų socialiniai darbuotojai daugiau būti apsaugoti? Nenori jie privilegijų, tik tvirčiau jaustis toje aplinkoje“.
Asmeninė atsakomybė ir profesinė
Trečiajame pavyzdyje paminėta, jog yra dvi skirtingos galimybės įdarbinant. Vieni darbuotojai gali būti valstybės tarnautojai arba jos/ jo darbo funkcijos gali būti pagrįstos tuo, jog jis/ ji atlieka viešojo administravimo funkcijas. Šio pavyzdžio autorė, socialinių darbuotojų vadovė, yra labai nelaiminga teismo sprendimu ir jo aiškinimu, kadangi toks sprendimas turi įtakos socialinio darbuotojo veiksmams ir priimtiems sprendimams. Vadovė norėjo apginti savo socialinę darbuotoją, kuri atliko savo darbą, tačiau teisme į ją nežiūrėjo kaip jį profesijos atstovę. Ar todėl, kad ji dirbo neoficialiomis darbo valandomis? Ar dėl kažkokių kitų priežasčių?
Socialinei darbuotojai iš Olandijos sudėtinga suprasti ir atskirti skirtumus tarp valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio darbuotojo. Jei sprendimas gali būti kitoks priklauso nuo profesijos pozicijos, kai dirbama, reaguojama po oficialių darbo valandų? Bet jei socialinė darbuotoja, dirbdama savo darbą, atlikdama tam tikrą užduotį, kuri neprieštarauja jos funkcijoms ir tai žino jos vadovė, tai ji atlieka savo darbą, nors tai ir po darbo valandų? Ar ne? Klientai, vaikai, giminaičiai kaip ir kiti darbuotojai, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprecialistai, policijos pareigūnai, sveikatos priežiūros darbuotojai, mokytojai tikisi jog susitiks su socialiniais darbuotojais profesionalais, kai šeimoje yra problema bet kuriuo paros metu?
Tačiau tai nereiškia, jog socialiniai darbuotojai turi būti prieinami 24 valandas per parą. Tačiau tikėtis, jog socialiniai darbuotojai gali dirbti tik nuo 8.00 iki 17.00 taip pat nerealu. Kai tai susiję su darbo valandomis vadovė ir socialinė darbuotoja gali labai aiškiai susitarti kaip bus kompensuojamos darbo valandos, sutarti valandų skaičių savaitėje. Taip pat galima ieškoti draudimo galimybių. Šios problemos kiekvienoje savivaldybėje gali būti išspręstos labai skirtingai. Kaip?
Reakcijos, daugiau pavyzdžių, kiti žingsniai
Tiek šiam kartui reakcijų apie iškeltus klausimus, pateiktus darbinius pavyzdžius apie darbo valandas. Jei dar turite daugiau pavyzdžių, kviečiame jais dalintis, pateikti savo nuomones po straipsniu. Dalinantis mintimis, nuomonėmis gali daugiau kilti klausimų. Tokio komunikavimo rezultatas gali būti naudingas praktikoje, relaybėje. Kitas žingsnis, sulaukus Jūsų reakcijų, nuomonių, galime ieškoti sprendimų, teikti pasiūlymus.
Lies van Weezel