Socialinės globos centro „Vija“ specialistai bendradarbiaudami su socialinio darbo eksperte Lies Van Weezel ir alternatyvios komunikacijos specialiste Maaike Hart iš Nyderlandų turėjo galimybę mokytis, kurti bei taikyti alternatyvios komunikacijos priemones dirbant su asmenimis, turinčiais negalią.
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija – tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Tai apima gestus, simbolius, elektroninius įrankius ir įvairius vizualinius metodus. Todėl alternatyvios komunikacijos metodai, tokie kaip paveikslėliai ir kiti vizualiniai įrankiai, tampa svarbia priemone, leidžiančia efektyviai ir savarankiškai bendrauti su aplinka
Kam šios priemonės skirtos? Asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimą, cereblinį paralyžių, dauno sindromą, intelekto sutrikimą, po ligos ar traumos nevaldantiems dalies ar viso kūno, ir kitų sveikatos sutrikimą, dėl kurių sunku verbaline kalba komunikuoti.
Paveikslėliai paprasta, bet efektyvu. Dauguma alternatyvios komunikacijos pagrįsta simbolių naudojimu. Paveikslėliai, simboliai, nuotraukos ar diagramos dažnai naudojami kaip alternatyvūs komunikacijos įrankiai, kurie suteikia galimybę aiškiai ir suprantamai perduoti informaciją. Paveikslėliai ir simboliai gali būti naudojami siekiant išreikšti kasdienius veiksmus.
Kaip tai veikia? Dažnai susidurdami su asmenimis, kurie turi skirtingus gebėjimus suprasti bei naudoti kalbą, paveikslėliai, simboliai ir kiti vizualiniai elementai leidžia šiuos poreikius atliepti ir padeda bendrauti be žodžių. Pavyzdžiui, asmuo, turintis intelekto negalią, gali naudoti paveikslėlius, kad parodytų, ko nori: "valgyti", "eiti į tualetą" ar "pailsėti". Dienos centro darbuotojas, naudodamas tokį vizualinį įrankį, gali greičiau ir aiškiau suprasti asmens poreikį ir atitinkamai reaguoti. Paveikslėliai taip pat labai efektyvūs padedant asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų matyti bei sekti savo dienotvarkę, atpažinti ir išreikšti emocijas. Pavyzdžiui, paveikslėlis su besišypsančiu veidu gali reikšti "džiaugsmą", o su pykstančiu – "pyktį".
Iššūkiai. Nepaisant didelių privalumų, alternatyvioji komunikacija su paveikslėliais ir kitais vizualiniais įrankiais turi ir tam tikrų iššūkių. Vienas iš jų – tai individualūs poreikiai. Kiekvienas asmuo gali turėti skirtingą gebėjimą suprasti ir naudoti simbolius, todėl svarbu, kad komunikacijos priemonės būtų pritaikytos konkretiems asmenims. Dažnai iš klientų norime per daug ir per greitai. Procesas yra ilgas, reikia duoti laiko sau ir asmeniui su kuriuo norima naudoti šią komunikacijos priemonę.
Kaip alternatyvioji komunikacija atrodo praktikoje?Socialinės globos centro „Vija“, dienos socialinės globos padalinyje lankosi suaugę asmenys, turintys sunkią negalią. Praktikoje taikomas alternatyvios komunikacijos metodas yra ilgas ir nuoseklus. Nors vis dar esame pradinių etapų fazėje, pasiekėme pirmųjų teigiamų rezultatų. Iš 20 asmenų, lankančių dienos centrą, trys jau pradeda palaipsniui naudotis alternatyvios komunikacijos priemonėmis, tokiomis kaip simboliai, paveikslėliai ir nuotraukos. Tai rodo, kad metodų taikymas yra veiksmingas ir suteikia galimybę asmenims pradėti išreikšti savo poreikius, jausmus bei palaipsniui suprasti dienotvarkę. Šio proceso teigiamas rezultatas priklauso ne tik nuo tinkamų priemonių parinkimo, bet ir nuo nuoseklaus visos komandos įsitraukimo. Dirbant su asmenimis, svarbu, kad visi specialistai, dirbantys dienos centre, būtų gerai susipažinę su alternatyvios komunikacijos principais ir nuosekliai juos taikytų kiekvienoje situacijoje. Pirmas žingsnis, kurį žengėme įgyvendinant alternatyvios komunikacijos metodą, buvo sudominti asmenis ir supažindinti su keliomis pagrindinėmis simbolių reikšmėmis, kad suprasti, kaip tai naudojama ir kokį rezultatą sukuria.
Socialinės globos centro „Vija“,
dienos socialinės globos padalinio vadovė
Viktorija Balčiūnė
