Kliento įgalinimas
Kai šeima užregistruojama/ įrašoma į "socialinės rizikos šeimų sąrašą", socialiniam darbuotojui tenka labai sunki užduotis padėti šiai šeimai. Tai gali būti labai sudėtinga, nes šeima gali būti labai įpykusi. Arba aplinka tikisi greitų rezultatų: problemas reikia išspręsti "tuoj pat".
Tačiau kaip? Kad problemas išspręstų socialinis darbuotojas, naudodamas spaudimą?
Tai ne socialinis darbas. Klientui nepadedama taip, kaip turėtų būti padedama remiantis Lietuvos įstatymais. Socialinis darbuotojas turėtų įgalinti klientą: "Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, skatindama socialinę kaitą, gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą" (LR socialinių paslaugų įstatymas, 20 str.1).
Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka. Ir tai sudėtinga sąvoka, nes tik ją įgyvendinant praktikoje tampa aišku, ar klientas (vėl) gali tvarkytis su savo problemomis ir ar gyvenimo kokybė pagerėjo. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį. Pastaruoju atveju klientas taptų priklausomas nuo socialinio darbuotojo. Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes. Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje. Dažnai atrodo, jog reikia rizikuoti. Kai kas nors nepavyksta, socialinis darbuotojas dažnai už tai kaltinamas.
Aktuali diskusija
Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema. Tai išaiškėja tik per konkrečius pavyzdžius. Socialinė darbuotoja aprašė savo patirtį:
"Po kursų apie socialinį darbą parvykusi į darbą supratau, kad aš tikrai per daug darau už klientus. Mokymų metu išgirdau vienos socialinių darbuotojų pasakojimą, kuris paskatino mane pamąstyti apie savo darbą ir kiek aš darau už klientus. Parvykusi į savo darbo vietą, ilgai nelaukusi ir aš pabandžiau su viena šeima išmėginti, kad jie patys apmokėtų savo elektros sąskaitą.
Šeima yra vartojanti alkoholį ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir savo namų buitimi. Kadangi šeima nelabai kelia pasitikėjimą, kas susiję su sąskaitų apmokėjimu, visada aš už šeimą sumokėdavau pati, tada būdavau 100% tikra, kad šeima neprisidarys skolų. Vieną dieną atėjusi moteris kaip visada atnešė gautą sąskaitą, kad aš apmokėčiau, o aš daviau jai pinigus ir pasakiau, kad ji nueitų ir pati sumokėtų mokesčius. Moteris pasimetė, kad aš pasielgiau kitaip nei įprastai. Žinoma, aš pro kabineto langą stebėjau ar ji tikrai nueis ir ar pareis su apmokėta sąskaita. Kai minėta moteris parėjo, ji buvo labai laiminga, kad pati nuėjo susimokėti, o ir aš buvau laiminga, kad pradėjau kitaip žiūrėti į savo darbą ir dabar bandysiu su kitomis šeimomis mažais žingsneliais siekti, kad jie patys darytų tai kas jiems priklauso."
Papasakojus šį pavyzdį, kita socialinė darbuotoja papasakojo savo patirtį ir taip pat ją užrašė:
"Aš ir mano kolegė sėdime atskiruose kabinetuose. Į mano kabinetą galima patekti, tik perėjus jos, durys laikomos atviros, nes yra labai mažai erdvės, todėl mano kolegė puikiai mato kaip vyksta mano darbas, kas ateina, apie ką mes bendraujame ir t.t.
Kaip ir dauguma socialinės rizikos šeimų, socialinės pašalpos yra kontroliuojamos socialinio darbuotojo, taip ir šiuo atveju. Aš su kliente esu susitarusi, kad dalis jos gaunamos pašalpos yra mokama per parduotuvę (t.y. atsiima maisto produktais), kita dalis pašte pirmiausia sumokant būtinus mokesčius.
Atėjo pašalpų diena, pas mane atėjo ir mano klientė, iš paskos įėjo mano kolegė. Mes su kliente pradėjome tartis, kaip reikėtų sumokėti skolas, už ką pirmiausia reikėtų sumokėti. Tuo tarpu mano kolegė kišosi į mūsų pokalbį primesdama savo mintis, nuomonę, kuri man netiko, todėl nekreipiau dėmesio į jos komentarus. Norėjau įgalinti (pasitikėti) savo kliente, atskaičiavau reikiamą pinigų sumą, padėjau ant stalo ir pasakiau klientei kad ji pati nueitų ir susimokėtų mūsų aptartas skolas (paštas yra seniūnijoje už durų) bei atnešti čekiuką, kad galėčiau įsisegti į vedamą bylą. Tačiau mano kolegei toks mano sprendimas labai nepatiko. Ji paėmė klientei duotus pinigus ir pati nuėjo į paštą. Mes su kliente pasilikome kabinete.
Pasijutau taip lyg ji man norėtų pasakyti, kad aš neatlieku savo darbo iki galo, lyg ir norėjo mane pažeminti klientės akivaizdoje. Ši moteris yra daug vyresnė ir daug ilgiau dirba. Ji pati sudarinėja produktų sąrašą, vedasi už rankos apsipirkti, kartu moka prie kasos ir dar kartais visų akivaizdoje aprėkia, kad klientė niekam tikusi, nemoka išsirinkti ir pan. Man šitas metodas nepriimtinas, tai klientės diskriminavimas, žeminimas kitų akivaizdoje."
Kol kas turime du pavyzdžius iš praktikos. Kviečiame kitus darbuotojus aprašyti savo pavyzdžius iš praktikos apie tai, kaip įgalinote konkretų klientą ir kaip klientas reagavo. Tokie pavyzdžiai padeda mus praplėsti savo supratimą apie tai, kaip įgalinti klientą ir padeda atrasti, kas mus stabdo.
Daugiau pavyzdžių?.. Kviečiame užrašyti juos ir atsiųsti mums.
Būtume dėkingi, jei užrašytumėte vieną ar daugiau konkrečių pavyzdžių iš praktikos ir atsiųstumėte juos mums el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tokiu būdu galėsime sureaguoti ir dalintis, diskutuoti apie Jums aktualias temas.