Turinys:
I. Įžanga
II. Pokyčiai trumpai
III. Įstatymų pasikeitimai, pavaizduoti digaramoje
IV. Globos centrai
V. Paslaugų įvairovė, Kompleksinių paslaugų projekto pavyzdžiai
VI. Galutinės pastabos
VII. Priedai
I. Įžanga
Jau keleta metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi prkatikikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė” yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių. (Daugiau apie darbo grupę galite skaityti čia).
2018 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad artimoje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Mes nusprendėme susikoncentruoti į šiuos pokyčius:
- analizuoti naujus įstatymus ir poįstatyminiai teisės aktus;
- stengtis suprasti jų tarpusavio ryšį sudarant diagramą;
- kaupti savo klausimus, abejones, baimes;
- sukurti sąsaja tarp artėjančių pokyčių ir savo pačių praktika.
Yra daug neaiškumų. Kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, kiti yra ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Savivaldybės veikia autonomiškai ir to pasekmė – jog kiekviena savivaldybė savo užduotis įgyvendins labai skirtingais būdais.
Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios. Kai kurie turi aukštus lūkečius. Vieni tikisi daug gerų patobulinimų, kiti – turi daug baimių ir abejonių.
Dauguma įvairių organizacijų praktikų ir vadovų, kurie dirba vaiko ir šeimos pagalbos srityje, jaučiasi labai nesaugiai - „Kur kreiptis daugiau informacijos?“, „Ko bus tikimasi iš mūsų organizacijos po liepos 1 dienos?”, “Ar vis dar yra poreikis toms veikloms, kurias vykdėme iki šiol?”,”Kas mokės už mūsų paslaugas?”,”Koks bus savivivaldybės vaidmuo?” .
Taip pat tėvai ir artimieji turi abejonių: “Kur kreiptis pagalbos?”, “Geriau slėpti savo problemas nei apie jas kalbėti, nes gali kilti rizika, kad jie atims iš manęs vaiką?”
II. Pokyčiai trumpai
A. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Šis įstatymas koncentruojasi į smurto prevenciją ir į vaiko poreikius pagal vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaikas iki 6 metų amžiaus neturi būti paliktas vienas. Įstatymas buvo priimtas ir įsigalios 2018 m. liepos 1 d.
Nuo liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai daugiau nėra įdarbinami savivaldybėse, bet yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai (žiūrėti 1 priedą).
B. Regionuose atsiras Mobiliosios komandos
Jas sudaro skirtingi specialistai, kurie gali padėti Vaiko teisių apsaugos darbuotojui sudėtinguose atvejuose (žiūrėti 2 priedą).
C. Kuriami globos centrai
Globos centrai atsakingi už laikiną ir nuolatinę vaikų globą ( rūpybą) bei pagalbos teikimą budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir jų globojamiems (rūpinamiems) ar prižiūrimiems vaikams.
Globos centų teikiama pagalba yra svarbi pagalba vaikui, kuris dėl smurto ar kitų rizikų negali likti savo biologinėje šeimoje. Ankstesni vaikų namai bus pakeisti į bendruomeninius vaikų namus ir savarankiškumo, lydimuosius būstus (De-institutcionalizacijos procesas). Vaiko globai (krizės atveju, laikina, nuolatinė) šeimoje teikiamas prioritetas (žiūrėti 3 priedą).
D. Atvejo vadyba
Nuo 2018 m. liepos 1 d. pagalba vaikams ir jaunuoliams bus koordinuojama Atvejo vadybininko.
Atvejo vadyba yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įteisintas pagalbos „modelis“ vaikams ir jų šeimoms, kitaip tariant atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkai, kurie yra socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. Atvejo vadybos taikymas pradedamas nuo šių metų liepos 1 d. Esminis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, norint pasakyti, kas keičiasi nuo liepos 1 d., yra tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie vykdys atvejo vadybininko funkcijas ir užims tokią pareigybę taps vaiko ir jo šeimos situacijos „šeimininkai“, kurie telks pagalbos teikėjus siekiant padėti šeimai keisti situaciją. Socialiniai darbuotojai, kurie iki šiol dirba su šeimomis yra tarsi išlaisvinami tiesioginiam socialiniam darbui, konsultavimui, betarpiškam kontaktui su šeima. To jie gali pasiekti, nes yra atlaisvinami nuo tarpinstitucinių atvejo vadybos posėdžių organizavimo, nuo ieškojimo, kaip galėtų kitų sričių specialistus įtraukti į efektyvios pagalbos šeimai teikimo procesą, nes visa tai darys atvejo vadybininkai. Iš vienos pusės atvejo vadybos koordinavimas yra nauja funkcija pagalbos teikėjams, nes iki šiol labai dažnai tokį vaidmenį prisiimdavo vaiko teisių apsaugos specialistai, organizuodami atvejų peržiūrą, kitaip koordinuodami pagalbos procesą. Iš kitos pusės tai nėra nieko naujo, nes visi socialiniai darbuotojai savo darbe atvejo vadybą taiko kaip vieną iš daugelio socialinio darbo metodų.
Kaip minėta, atvejo vadybos procesą įteisina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatydamas tam tikrus bazinius reikalavimus ir tvarkas. Detaliau atvejo vadyba reglamentuojama Atvejo vadybos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141. Minėtas tvarkos aprašas reglamentuoja atvejo vadybos taikymą ir inicijavimo, atvejo nagrinėjimo tvarkas, taip pat reglamentuojamas šeimos poreikių vertinimas, pagalbos plano sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, nustatoma, kokiais atvejais užbaigiamas atvejo vadybos procesas ir kaip visa atvejo vadyba koordinuojama savivaldybėje. Taip pat detalizuojamos pagrindinės atvejo vadybininkųbei socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis funkcijos bei krūviai (daugiau žiūrėti 4 priede).
E. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK)
Įstatymu yra apibrėžiamos naujos savivaldybės funkcijos - Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK). Šis darbuotojas, dirbantis savivaldybėje, yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo rezultatas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius – pakankamai nauja pareigybė savivaldybėse, šie specialistai pradėjo veiklą nuo 2017 m. rudens, o kai kuriose savivaldybėse tik 2018 metų pirmą ketvirtį.
Pagrindiniai teisės aktai, kuriuose nusakomos šio specialisto funkcijos ir atsakomybės - Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas bei Koordinuotai teikiamų švietimo, socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašas.
Grupės narė savo funkcijas aprašo taip:
„Vadovaujantis minėtais teisės aktais aš išskirčiau 3 stambias sritis, kuriose veikia TBK.
1. Efektyvios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymo sistemos sukūrimas ir jos įgyvendinimo priežiūra.
Ši sritis apima savivaldybės vaiko gerovės komisijos veiklos organizavimą, informacijos apie vaiką ir jo šeimą rinkimą ir apibendrinimą; paslaugų, teikiamų vaikui ir šeimai žinojimą; kontaktų su įvairių paslaugų teikėjais užmezgimą; efektyvaus bendradarbiavimo tarp priemones vykdančių asmenų užtikrinimą; vaikui ir jo tėvams/globėjams paskirtų priemonių įgyvendinimo stebėjimą; intervencijų vykdymą ir inicijavimą nesant pozityvių vaiko ir jo šeimos pokyčių ir problemoms nesisprendžiant.
Vykdant šias veiklas TBK būtina darbo su vaikais ir jų šeimomis patirtis; gebėjimas užmegsti kontaktą ir kurti bendradarbiaujantį santykį, konsultavimo įgūdžiai; šeimos vystymosi etapų, krizių išmanymas; vaiko psichologijos išmanymas; socialinės, psichologinės pagalbos metodų, teorijų žinojimas; gebėjimas įveikti pasipriešinimą; apsieiti su agresyviu elgesiu, vesti posėdžius, planuoti ir vertinti pokyčius, nustatyti problemų kilmę ir priežastis, sistemiškai analizuoti ir vertinti situacijas.
Ši veikla, įgyvendinant vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistemos efektyvų funkcionavimą ir siekiant teigiamų pokyčių individualaus vaiko elgesyje, jo gyvenime, pareikalauja didžiosios dalies resursų: laiko, energijos, kūrybiškumo, intelektualinių, psichologinių.
2. Koordinuotai teikiamų švietimo, socialinės pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybėje organizavimas.
Ši sritis apima tėvų bei paslaugų teikėjų prašymų dėl koordinuotai teikiamų paslaugų nagrinėjimą, informacijos, liečiančios vaiką ir jo šeimą rinkimą, įvairių vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų žinojimą, labiausiai vaiko ir jo tėvų/globėjų poreikius atitinkančių paslaugų parinkimą, kliūčių vaikui ir šeimai gauti reikalingas paslaugas šalinimą, įsikišimą paslaugų teikėjams tarpusavyje nesusitariant, intervenciją nevykstant teigiamiems pokyčiams vaiko ir jo šeimos gyvenime, problemoms nesisprendžiant.
3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo vystymas, paslaugų plėtra, jų prieinamumo, įvairovės, kokybės stebėsena; tarpžinybiškumo barjerų šalinimas, informacijos bendruomenėje apie paslaugas sklaida.
Šios veiklos mano nuomone, labiausia atitinka TBK keliamus lūkesčius. Dirbdamas ne su individualiu atveju, o mezzo ir macro lygmenyse, TBK galėtų pasiekti rezultatų ir pokyčių, kurie savo ruožtu paskatintų ir sudarytų galimybes vykti teigiamiems pokyčiams didelio skaičiaus savivaldybės
gyventojų gyvenimuose. Pagerėjus bendradarbiavimui, keitimusi informacija, padidėjus tarpusavio pasitikėjimui, lengviau būtų priimami susitarimai ir sprendimai, o aiškus pasidalinimas atsakomybėmis, funkcijų įgyvendinimas, įsipareigojimų prisiėmimas, paslaugų efektyvumo stebėsena pagerintų teikiamų paslaugų kokybę”.
III. Įstatymų pasikeitimai pavaizduoti diagramoje (žiūrėti 5 priedą).
Siekiant suprasti tarpusavio ryšį tarp įvairių įstatymų ir įsitraukusių organizacijų, bandėme padaryti diagramą, nes diagramos kūrimas gali padėti atrasti kokių kitų žingsnių reikia imtis. Braižant diagramą, kuri atvaizduoja sistemą, klausimai ir neaiškumai gali tapti aiškesni. Dėl šios priežasties mes įtraukiame savo diagramą, kurią sukūrėme per savo diskusijas.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris įsigalios liepos 1 d. pagrindas yra geresnė pagalba vaikui ir jo šeimai, šeima yra dėmesio centre. Aplink šeimą yra daug skirtingų asmenų ir organizacijų, kurie gali pastebėti šeimos, vaiko poreikius ar smurtą, kuris negali būti ignoruojamas. Pastebėjus smurtą ar nepatenkintus poreikius turi būti pranešta Vaikų teisių apsaugos specialistui. Vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga imtis veiksmų ir nuspręsti, ar vaikui grėsmė yra tokia didelė, kad jis tur būti išimamas iš šeimos = 2 grėmės lygis. Ar vaikas gali likti su tėvais, tačiau šeimai reikia pagalbos = 1 grėsmės lygis. Kai priimama išvada, jog yra 2 grėsmės lygis, vaikas paiimamas iš šeimos ir perkeliamas į savo savivaldybės globos centrą.
Pastebėjimai
Dėmesio centre yra šeima, auginanti vieną ar daugiau vaikų, susidurianti su sunkumais. Mokytojai, giminaičiai, kaimynai, gydytojas, slaugytoja, policinininkas, bet kas – įtarę, jog šeimoje gal gali būti smurtas, ar nepatenkinami vaiko poreikiai, ar vaikas yra paliktas vienas namuose, turi pranešti Vaiko teisių apsaugos specialistui. Kad ir kokios būtų priežastys ar įtarimai (ar apie vaikų nepriežiūrą, ar apie galimą smurtą) Vaiko teisių apsaugos darbuotojas turi susisiekti su šeima ir atlikti tolimesnį tyrimą.
Jei yra smurto atvejis (signalas, bet kokios formos informacija apie smurtą) Vaikų teisių apsaugos specialistai turi nedelsiant vykti patikrinti situaciją, bet ne vėliau nei per 6 valandas, o kitais atvejais per 3 dienas. Kai Vaiko teisių apsaugos specialistas nustato, jog yra 1 grėsmės lygis - vaikas gali likti namuose. Tuomet kai nusprendžiama, jog yra 2 grėsmės lygis – vaikas turi būti paimtas iš šeimos ir kriepiamasi į teismą dėl sprendimo. Tokiu atveju artimiausias globos centras yra pasirengęs teikti laikiną globą šeimoje ( pas budinčius globotojus ar globėjus (rūpintojus). Kompleksinėje situacijoje gali būti įtraukta Mobili komanda.
Sprendimai, turintys didelę poveikį
Yra aišku, kad Vaiko teisių apsaugos specialistų padaryti sprendimai turės didelę įtaką šeimai ir vaikui. Ypatingai, “antras pasirinkimas” (t.y. 2 grėsmės lygis), kuristurės ilgalaikes pasekmes vaikui ir šeimai. Milžiniškas šokas vaikui pastebimas, kai jis/ji yra paimamas iš šeimos dėl tėvų girtavimo, smurto, prievartos ar išnaudojimo, kadangi šie srprendimai dažniausiai priimami skubos tvarka, neplanuotai. Vaiko paėmimo iš šeimos priežastis yra smurtas, bet vaiko paėmimą iš šeimos taip pat galime traktuoti, kaip smurtą ir prievartą prieš vaiką. Paėmus vaiką iš šeimos vėliau reikia daug laiko ir išminties, jog būtų atkurti santykiais su tėvais bei įveikta šokiruojanti, traumuojanti patirtis.
Kaip buvo minėta,tėvai bijodami, kad vaikas gali būti paaimtas iš šeimos, gali bijoti dalintis savo problemomis. „Geriau nekalbėsiu apie savo problemas”, „Geriau jas (problemas) slėpsiu, užuot ieškojęs pagalbos, nes įvardindamas savo problemas, aš nežinau, kas bus su jomis daroma”. „Aš galiu būti kaltinima kaip silpna ir nekompetentinga mama”.
Rezultatas – problemomis nebus pasidalinta, nei apie jas diskutuojama, nei jos sprendžiamos. Problemos tik augs. Kai nėra laisvės įvardinti problemas ir jomis pasidalinti, yra neįmanoma ieškoti sprendimų. Bejėgiškumo jausmas tik augs, problemos sudėtingės ir sudėtingiau bus rasti sprendimus.
IV. Globos centras
Kai yra įvertintas antras grėsmės lygis, vaikas dėl saugumo turi palikti savo biologinius tėvus, vaiku rūpinasi Globos centras. Jie teikia saugią laikiną gyvenimo vietą, dažniausiai globėjų šeimoje, kuri yra paruošta padėti, kai yra krizinė situaciją.
Globos centras gali būti įkurtas savivaldybės, taip pat gali būti įkurtas profesionalų iš NVO. Tokiu atveju savivaldybė perka globos centro paslaugas iš NVO. Globos centrai siekadmi suteikti kokybiškas paslaugas įtraukia skirtingų profesionalų paslaugas, pavyzdžiui: atvejo vadybininko, psichologo konsultacijas, tėvystės įgūdžių ugdymą, finansų planavmo mokymus, socialinių įgūdžių ugdymą.
Kontroliuoti ar padėti?
Tyrinėdami sistemą ir piešdami diagramą mes suvokėme, kad naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra įtakotas noro ar poreikio (?) turėti teisę kontroliuoti šeimą, siekiant išvengti prievartos, išnaudojimo, smurto bei vaiko nepriežiūros, apleistumo. Atrodo, kad kai kyla šeimoje problemos kontrolei skiriama daugiau dėmesio nei pagalbos ir paramos sričiai ?
Argi nėra svarbu susikoncentruot ir įį problemų prevenciją? Kuo anksčiau šeima gaus pagalbą, tuo mažiau tikėtina, kad kils problemos. Kitas pozityvus efektas yra tai, kad tėvai įgis pasitikėjimo ir pasitikės darbuotoju. Pozityvūs rezultatai įgalina tėvus, taip pat ir vaiką.
V. Paslaugų įvairovė, pavyzdžiai apie kompleksines paslaugas
Siekiant padėti vaikui, regionuose reikia išplėtoti įvairią pagalbos šeimai sistemą.
Pastaraisias metais vykstantis Kompleksinių paslaugų projektas siekia sukurti įvairesnes paslaugas. Šis projektas yra finansuojas Europos Sąjungos struktrūnių fodų lėšomis. Projekte NVO dalyvauja ir vysto paslaugas šeimai. NVO dalyvaudami įvairiose projektuose yra naujų paslaugų iniciatoriai. Bet kyla klausimas, kas bus toliau, kai projektas bus baigtas? Kitais žodžiais tariant, kas sumokės už šias veiklas, kai jos yra pasiteisinusios? Ar savivaldybės pirks pasiteisinusias paslaugas? Ar savivaldybės kurs savo pačių paslaugas? Jei taip, tai labai liūdna, nuvilia ir demotyvuoja NVO, kurios įdėjo daug kūrybiškumo ir energijos sukuriant ir išvystant naujas paslaugas.
Dalyvė, socialinių paslaugų centro vadovė, aprašė savo patirtį:
“Prienų rajono savivaldybėje kompleksinės paslaugos šeimoms pradėtos teikti nuo 2018 m. kovo mėn., pradėjus vykdyti projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Galime pasidžiaugti, kad į kompleksinių paslaugų teikimą buvo įtraukta NVO, kuri pradėjo sklandžiau bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru. Šio projekto dėka paslaugas gali gauti visos rajono šeimos, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, gaunamų lėšų, sudėties ir t.t. Iki šio projekto pradžios, paslaugos dažniausiai buvo orientuotos tik į socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, todėl dažnai standartinės Lietuvos šeimos, susidūrusios su gyvenimo sunkumais ir nežinojo kur kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos ir problemas spręsdavo savarankiškai, pagal savo galimybes. Projekto pradžioje buvo svarbu vykdyti komunikaciją tarp rajono įstaigų, NVO, bendruomenių, skleisti įvairiomis priemonėmis informaciją apie numatomas vykdyti veiklas, teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau rajono šeimų išgirstų ir suprastų, kad specialistų komanda pasiruošusi suteikti kompleksinę pagalbą kiekvienai šeimai. Pradėjus teikti paslaugas pastebėjome, kad kiekvienas žmogus jaučiasi saugesnis, jeigu jis žino kur kreiptis, kai jį ištinka krizė. Gal tas žinojimas kartais paskatina ir pačiam spręsti savo problemas, dar nesikreipiant į specialistus.
Kelių mėnesių patirtis rodo, kad visuomenė darosi samoningesnė ir pilietiškesnė savo kaimynų atžvilgiu, jai ne tas pats kaip jaučiasi vaikas šeimoje, gatvėje, mokykloje. Labai džiugu, kad vis daugiau sulaukiame signalų, susirūpinimų, pranešimų ne tik apie vaikų priežiūrą, tačiau ir prašymų padėti žmogui po sunkios ligos, netekties, sergančiam priklausomybių ligomis, atsidūrusiam socialinėje atskirtyje.
Bendruomenė visuomet buvo artimesnė žmogui ir arčiau jo, negu bet kuri kita savivaldybės įstaiga, todėl ir sprendimas, kad teiktų paslaugas NVO, mano požiūriu teisingas. Projekte labai svarbus yra psichologo vaidmuo, nes iki šiol gauti psichologo individualias konsultacijas galėjo asmenys, praėję sveikatos priežiūros įstaigos psichiatro konsultaciją. Dabar daugiausia teikiamų paslaugų yra individualios psichologo konsultacijos. Pagrindinis šio projekto tikslas - darni šeima, saugūs vaikai, efektyvus problemų sprendimas. Sėkmingi atvejai remiasi informacijos sklaida šeimoms, bendruomenei.
Kas kreipiasi dėl kompleksinių paslaugų? :
- Besilaukiančios mamos - ieškančios pagalbos kaip pasiruošti būsimai motinystei;
- Moteris, kuriai diagnozuota sunki liga – atsidūrusi krizinėje situacijoje;
- Priklausomybių ligomis sergantys asmenys ir jų artimieji – daug metų gyvendami su savo problema;
- Tėvai, auginantys vaikus su spec. poreikiais – norėdami grupinių užsiėmimų, asmenybės stiprinimo;
- Kūdikius auginančios mamos – pagalbos šeimos santykių stiprinimo klausimais;
- Asmenys, šeimos - patiriančios įvairius gyvenimo sunkumus ir ieškančios specialistų pagalbos.
Kuo daugiau ir įvairesnių bus teikiama paslaugų savivaldybėje, tuo lengviau bus jas pasirinkti bendruomenei ir didesnis dėmesys bus skiriamas jų kokybei”.
Žemiau pateiktas pavyzdys iliustruoja, jog sėkmingam paslaugų šeimai teikimui turi didelę reikšmę kliento išklausymas, atvirumas pokyčiams. Taip pat esminis dalykas pagalbos procese yra suvokimas, jog kliento požiūris yra svarbus. Per greitai padaryti sprendimai gali turėti visiškai kitokias pasekmes, nei mes tikėjomės.
“Naujagimė Saulė į VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atvyko, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo“. Nes kūdikio tėvai paliko dukrytę „Gyvybės langelyje“, o sekančią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu susigrąžinti naujagimę. Be įstatyminio atstovo likusiai Vardaitės dukrai Saulei, nuo 2017 m. sausio - nustatyta laikinoji globa VPSC ir globėjas paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Buvo priimtas sprendimas, kas sudaryti galimybes mamai apsigyventi Centre kartu su pirma dukryte ir leisti ir prižiūrėti Centro globotinę Saulę, nes mama maitino vaiką krūtimi. Mama buvo stebima ir prižiūrima socialinių darbuotojų, jai teikiamos psichologo individualios konsultacijos, moteris lankė motinystės įgūdžių grupes, vyko pasirengimo savarankiškam gyvenimui mokymai, mokymai apie naujagimių priežiūrą, asmeninės higienos/savitvarkos įgūdžių ugdymas, asmeninio biudžeto tvarkymo įgūdžių ugdymas, profesinių-darbinių įgūdžių ugdymas, pagalba mokantis bei ieškant darbo.
Pradžioje mama jautriai išgyveno susiklosčiusią situaciją, apie savo naujagimę dukrą negalėjo pasakoti be ašarų. Iki šios dienos tai išlieka labai jautria ir stiprias jos emocijas iššaukiančia tema, kuri, apžvelgus merginos gyvenimo istoriją yra psichologiškai pagrindžiama ir suprantama.
Pasak VPSC psichologės, moteris nuo ankstyvos vaikystės kentėjo dėl šaltų santykių su savo motina, jos pačios žodžiais – išgyveno nelaimingą vaikystę. Dabartinį savo gyvenimo partnerį (abiejų savo vaikų tėvą) sutiko labai anksti ir jau 15 metų sukūrė tvirtus ir patikimus ryšius. Pirmoji dukrytė gimė, kai Vardaitei buvo 15 metų (jos partneriui – 16 metų). Jaunoji pora ėmėsi gyventi savarankiškai, patys rūpinosi mažąja.
Jauni tėvai iš jų supančios aplinkos negavo ir negauna nei materialios, nei moralinės ar psichologinės paramos. Ši materialių sunkumų, netgi skurdo baimė, buvo pagrindinė priežastis, paskatinusi atsisakyti antrosios dukrytės.
Žinodama, kad paliktiems naujagimiams tuoj pat surandami įtėviai, brandūs ir stiprūs psichologiškai, materialiai stabilūs žmonės, pora nusprendė, kad jų naujagimė dukrytė bus laimingesnė tokioje šeimoje. Todėl, vykdami iš gimdymo skyriaus sugyventiniai nusprendė naujagimę palikti Gyvybės langelyje. Klydę suprato iš karto.
Tėvai, sužinoję, kad dukrą galima susigrąžinti, nedelsiant ėmėsi veiksmų. Moters aktyvumas nepaisant kaltės jausmo ir gėdos, giminaičių paramos trūkumo, įrodo ne tik jos apsisprendimą, bet ir realius gebėjimus rūpintis savo vaikais. Tėvai visapusiškai tenkino fizinius ir emocinius abiejų mergaičių poreikius, rūpinosi jų sveikata bei ugdymu. Savaitgaliais, kai moteris vyko į darbą, mergaičių tėtis taip pat aktyviai ir tinkamai prižiūrėjo dukras.
Šiuo metu tėvai jau susigrąžino naujagimę į savo šeimą, visų formalumų ir dokumentų sutvarkymas, teismo sprendimo priėmimas iš viso užtruko 6 mėnesius ir Centras sudarė visas sąlygas, kad ryšys tarp vaiko ir tėvų nenutrūktų ir jie galėtų formuoti saugų prieraišumą su vaiku. Taip pat sustiprino tėvų motyvaciją, tėvystės įgūdžius, padėjo išgyventi nuoskaudas”.
Savivaldybė perka paslaugas (Biudžetinės organizacijos ar NVO?)
Praktikoje daugelis savivaldybių abejoja dėl paslaugų pirkimo iš NVO. Savivaldybės kartais pakviečia NVO dalyvauti mažuose projektuose. Bet tai yra labai ribotas finansavimo būdas. Tokie projektai nesuteikia jokios garantijos finansavimui ateityje. Projekto pinigai yra laikini (dažniausiai mažiau nei metams) ir padengia tik keletą specifinių veiklų. Tvariai organizacijai taip pat reikia pinigų patalpoms ir jų išlaikymui, atlyginimams ir metodų tobulinimui. Kitais žodžiais tariant, tai yra organizaciniai kaštai, kurie turi būti padengti perkant reikiamas paslaugas klientams.
Nyderlandų visuomenei yra normalu, kad savivaldybė perka paslaugas iš NVO. Nyderlanduose visa teikiamos pagalbos sistema yra sudaryta šiuo principu. Nei savivaldybės, nei ministerija nekuria savo naujų paslaugų, bet padaro prieinamas NVO paslaugas. Lietuvoje vis dar yra mišinys biudžetinių organizacijų ir NVO, savivaldybės atrodo labai dažnai kuria pačios paslaugas. Būdama iš Nyderlandų, aš dažnai stebiuosi kodėl toks prioritetas? Dėl tradicijų? Sovietinės sistemos palikimas?
Kodėl kuriamos naujos paslaugos, kai yra profesionaliai ir gerai dirbančių NVO paslaugų pasiūla? Kadangi šeimos poreikiai įvairūs, reali pagalba galima tik kai yra paslaugų įvairovė ir prieinamumas. Taip pat svarbu, kad organizacijos būtų lanksčios, kad galėtų patenkinti skirtingų žmonių poreikius, priklausomai nuo įvairių situacijų, kuriose yra žmonės.
VI. Galutinės pastabos
Šių naujų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų paskirtis yra pagerinti vaikų saugumą ir priežiūrą. Ateinantis laikotarpis atskleis ar sąlygos vaikui augti pagerėjo, bei ar šeimos gavo tokią pagalbą, kokios joms reikėjo.
- Nerimą kelia naujojo Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo įtaka. Kai yra požiūris kuriamas per spaudimą, kaltinimą ar baimę tėvai tampa uždaresni ir izoliuoti. Kai šeima laikoma ir vertinima tik kaip bloga, ji netenka vilties ir motyvacijos keistis, tobulėti. Problemos didės ir gilės, kadangi nepasitikėjimas ir baimė būti nubaustiems, nesaugumo jausmai neįgalina, nesuteikia padrąsinimo šeimai kreiptis pagalbos, nesukuria pasitikėjimo, kuris sudėtingose šeimos situacijose yra būtinas.
Šeimos pasitikėjimas savimi gali kilti tik dalinantis abejonėmis, patirtimi, asmeninėmis problemomis bei diskutuojant su klientu bei jo aplinka.
Iš tiesų, tai ne profesionalas daro pokyčius, bet pats asmuo. Socialiniam darbuotojui ir kitiems profesionalams yra didelis iššūkis užmegzti kontaktą su klientu, kuris prarado pasitikėjimą savimi, patyrė tik kaltinimus ir niekada nebuvo vertinamas už savo pastangas. Realūs pokyčiai niekada nevyksta tik dalijant receptus.
- Klientų bei darbuotojų įstraukimą ir pasitikėjimą blokuoja baimė rizikuoti, būti apkaltintam ar nubaustam. Kai vyrauja požiūris, jog reikia greitų rezultatų ar išsakomi nepagrįsti kaltinimai, tai blokuoja ne tik darbuotojų kūrybiškumą, bet jų įsitraukimą.
-Skirtingų profesionalų bendradarbiavimas, įsitraukimas į pagalbos procesą yra esminis dalykas.
Geras bendradarbiavimas skatina tarpusavio įsiklausymą, domėjimąsi vienas kito rezultatais, abejonėmis ir sėkmėmis. Toks bendradarbiavimoas sukuria saugumą. Bendradarbiavimas yra neįmanomas be tarpusavio pasitikėjimo ir dialogo.
- Skirtinų specialistų užduotys papildo vienos kitą. Pavyzdžiui , TBK ir atvejo vadybininkas turi bendradarbiauti. Jų pareigos, veiklos, atsakomybės yra skirtingos. TBK susikoncentravęs į struktūrinę bendradarbiavimo pusę, reikiamas ir galimas paslaugas. Atvejo vadybininko fokusas yra į konkretų vaiką, jo poreikius, gebėjimus ir specifines aplinkybes, profesionalų įtraukimą į pagalbos šeimai procesą.
- Teigiamų rezultatų pasiekimui turi įtakos NVO įtraukimas. Jei savivaldybės tai pastebėtų būtų sudaromos sąlygos atvirumui ir stabilesniam NVO finansavimui.
- Kai diskutuojame apie praktiką ir pokyčius, kurie susiję su priimtais įstatymais, posįstatyminiais aktais tampa aišku, kad kiekvienas į pokyčius žvelgia iš savo organizacijos perspektyvos ir interesų. Tai yra normalu, kadangi, galvojama: Koks yra mano vaidmuo? Kaip jis keisis? Mąstymas ir matymas iš savo pozicijos padeda suprasti “Ką aš galiu pasiūlyti” ir “Ko man reikia iš kitų susijusiųjų šiam specifiniam klienui ar situacija?”. Susidomėjimas ir atvirumas kitų kolegų užduotimis, kompetencija ir nuomone yra būtinas.
Pagalbos teikimas yra kūrybinis procesas į kurį įtraukiamas klientas, mezgamas dialogas su klientu, panaujomas kliento stipriosios pusės, interesai bei poreikiai.
Šis dokumentas yra “darbinis dokumentas”, skirtas susiorientavimui ir diskusijai apie naujus laukiančius iššūkius. Klausimai, pastabos, pavyzdžiai iš Jūsų praktikos yra labai laukiami. Tikimės, jog šis tekstas ir Jūsų pasidalinimai praktika bus platesnės diskusijos pradžia. Jei jūs esate susidomėjęs, turite klausimų, dvejonių sureaguokite po straipsniu.
VII. Priedai
1. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
4. Atvejo vadyba (žingsniai diagramoje)
5. Anksčiau minėtų įstatymų tarpusavio ryšys (diagrama)
Lies G. van Weezel
Aušra L.
Jurgita P.
Ernesta P.
Aurelija U.
Danguolė J.
Kristina M.
Lucija D.
Donata K.
Inga D.
Sigita Š.
Gintarė U.
Guoda V.
Sigita J.
2018 m. birželio 12 d.