|
|
Tik atsitikus N E L A I M E I prisimenami socialiniai darbuotojai. Pastarieji įvykiai simbolizuoja klišę, kuri gaji Lietuvoje: kaltinimas, ieškojimas, ką nuteisti ir gražiai "nusiplauti" kažkam rankas, atsikrayti asmeninės atsakomybės, įkurti kažką naujo, tačiau nespręsti problemos. Viešoje erdvėje, komentaruose dažnai teko skaityti "kur buvo socialiniai darbuotojai?", "už ką jie algą gauna?" ir panašius išsireiškimus. Jausmas, jog socialiniai darbuotojai, visada, visur ir visaip tampa "atpirkimo ožiais". Norėjau pakviesti sureaguoti ir diskutuoti socialinius darbuotojus. Tokiu būdu išisakyti, pasisakyti ir būti išgirstiems. 
Sveiki, mieli kolegos, esu Edvinas Vrubliauskas - socialinis darbuotojas, bei supervizorius. Šiuo metu studijuoju supervizijos studijas ir ieškau organizacijos ar komandos, kuriai būtų reikalinga supervizija ar norėtų daugiau sužinoti apie supervizijos naudą komandai. Daugiau informacijos čia 
Norime pasidalinti dar viena informacija (gal daugeliui iš skaitytojų tai nebus naujiena, bet...) apie Lietuvos socialinio darbo tarybą, kuri veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taryba veikia jau nuo 2011 m., šį pavasarį buvo patvirtinta antroji tarybos kadencija. Taryba yra patariamoji institucija ministerijai socialinio darbo klausimais. Tarybą sudaro aukštųjų mokyklų (tiek universitetų, tiek kolegijų) nariai, savivaldybių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir praktikai. Skaitykite daugiau
Straipsnyje aptariama tarptautinio socialinio darbo samprata, nagrinėjami tarptautinio socialinio darbo ypatumai dirbant su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais Lietuvoje ir Švedijoje. Nagrinėjant tarptautinį socialinį darbą su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais atskleidžiami organizacijų, dirbančių su tiksline grupe, bendradarbiavimo ypatumai, iššūkiai ir trūkumai. Pateikiamos ir analizuojamos tarptautinio socialinio darbo su pabėgėliais ar prieglobsčio prašytojais etinės dilemos. Straipsnį galite rast čia Lietuvoje, sveikatos priežiūros įstaigose dažnai susiduriama su paciento, tik kaip ligonio traktavimu, be jokių socialinių vaidmenų, tačiau patiems pacientams, toks požiūris nepriimtinas. Kiekvieną dieną kylantys iššūkiai, apie kuriuos esant sveikiems, net nepagalvojama, yra šių žmonių kasdienybė. Noriu pasidalinti savo mintimis ir patirtimi apie tai su kuo susiduria onkologinėmis ligomis sergantieji asmenys. 
Rašyti, kalbėti, diskutuoti apie rekomendacijas dėl socialinių paslaugų į namus (socialinės priežiūros) organizavimo bei teikimo, kam? Kokiu tikslu? Kam to reikia? Tokios diskusijos su iniciatyvinės grupės narėmis beveik įtikino, kad tai netikslinga. Puiku, kad tenka susidurti su mąstančiais ir atsakymų ieškančiais žmonėmis, kurie priverčia dar ir dar kartą ieškoti atsakymų. Mano darbo sritis - socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, todėl leidžiu sau komentuoti tik tą rekomendacijų dalį, kuri žymima, taip: „Socialinės rizikos šeimų socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) organizavimo ir teikimo rekomendacijos savivaldybėms“. Skaitykite daugiau 
Kartais susiduriu su požiūriu, kai supervizija suvokiama tarsi „nesusitvarkymo su savo darbu“ ženklas. Tai liečia ir pavienius asmenis, kurie užsisako individualią superviziją, ir vadovus (visame tekste kalbėdama apie asmenis vyriška forma turiu omenyje abi lytis), kurie dalyvauja supervizijoje su visa komanda. Iš patirties atpažįstu, kad tai, kiek kokybiškai yra atliekamas darbas, kiek laimingas savo darbovietėje jaučiasi darbuotojas arba kaip produktyviai veikia komanda, labai priklauso tiek nuo vadovo, tiek nuo darbuotojų įgūdžių. Kitaip tariant, nuo mūsų pačių priklauso kaip susitvarkysime su kylančiomis įtampomis. Kokybiškam darbui labai svarbus yra sugebėjimas reflektuoti savo elgesį, santykius su kitais, atpažinti motyvacijos ir nusivylimo faktorius. Skaitykite daugiau... |