|
|
Pasiėmiau iš bibliotekos angliškai, bet išgirdau per radiją reklamą jau apie lietuvišką vertimą. Mano supratimu, socialiniams darbuotojams (ir kitiems dirbantiems su pažeistomis grupėmis), be to, visiems gyvenantiems posovietinėje (taigi traumavusioje) erdvėje būtinos žinios apie traumuojančias patirtis ir jų poveikį.
Indrė Gajdosikienė Vilniaus universiteto dėstytoja 
Šiuo metu visas pasaulis išgyvena nežinomybę dėl pandemijos. Yra įvairių kraštutinumų, kai žmonės desperatiškai pradėjo bijoti bet kokio kontakto; kiti iš viso mano, kad virusas sugalvotas dėl politinių tikslų; treti tuo tarpu bando išlaikyti ar atkurti sveiką santykį, kuris buvo labai trapus, kai visi privalėjo laikytis tam tikro lygio izoliacijos. Šiame kontekste išryškėjo įvairios galios ir nugalinimai. Norint atkurti lygiavertį santykį su kitais ir su savimi, kaip niekad praverstų klausimų kėlimo įgūdžiai.
“Kas pagalvota - nebūtinai pasakyta; Kas pasakyta - nebūtinai išgirsta; Kas išgirsta - nebūtinai suprasta; Kas suprasta - nebūtinai priimta” Konrad Lorenz
Naujai pradėjęs dirbti seniūnas pakvietė socialinę darbuotoją pas save į kabinetą ir paprašė, kad papasakotų, ką ji dirba. Socialinė darbuotoja sutriko, nustebo ir pajuto, kad ją nori kontroliuoti. Ji atsakė keliais sakiniais bendrą esmę ir išėjo. Skaityti daugiau... 
Bendraudama su socialiniais darbuotojais, lydinčiais sudėtingas šeimas, pastebėjau labai panašią tendenciją, kuria noriu pasidalinti. Gal tai bus impulsas refleksijai ar diskusijoms. Pastebiu, kad kai šeimos patenka į kritines situacijas, kuomet reikia kažką gelbėti, vaiko gerovė būna pavojuje, socialiniai darbuotojai dirbantys su tomis šeimomis dažnai turi labai aiškiai išdirbtus algoritmus, kaip jiems reikia reaguoti. Jie veikia greitai nepaisant stokojančio bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir patiriamos rizikos. Tuomet jei domiuosi, kas vyksta jų darbiniame gyvenime, atsakymas būna labai aiškus- buvo atvejis. Apie jį ventiliuojamės su kolegomis, šeimos nariais ir supervizijoje. Bet po to seka etapai, kuriuose šeimos gyvena be ypatingų kritinių situacijų. Kartais vaikščiodamos ant plono lyno, lyg tiksinti bomba, kuri socialinių darbuotojų nujautimu kažkada vėl sprogs. Kartais šeima iš ties daro teigiamus pokyčius, ir atsiranda viltis, kad situacija turi šansą gerėti. Ir jei toje fazėje domiuosi, kaip gyvena socialiniai darbuotojai, atsakymas būna „viskas gerai“. Aš dažnai keliu klausimą, kas vyksta toje „viskas gerai“ fazėje, kam yra išnaudojamas šis laikas. Ir jaučiu, kad tai dar reikia įsivardinti, algoritmų šioje fazėje nėra. Gal tai laikas, kuomet socialiniai darbuotojai ilsisi po patirto streso ir.. ruošiasi kitam atvejui. Skaityti daugiau... 
Įžanga Pagalba šeimoms artimai susijusi su pagalba jaunuoliams. Tai buvo dar viena priežastis sukurti naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, perorganizuoti savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrius, sukurti atvejo vadybininko, mobilių komandų ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau – TBK) funkcijas bei kitas priemones. Visa tai susiję su pagalbos teikimu auginant vaikus ir jaunuolius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria riziką. Kartais tai gali būti dėl smurto ar pagrindinių poreikių trūkumo, kurių reikia, kad asmuo taptų savimi gebančiu pasirūpinti suaugusiuoju ir gebėtų tinkamai pasirūpinti savo aplinka. Ankstesniuose straipsniuose mes pateikėme pokyčius pagalbos šeimoms teikime, kurie paremti socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų patirtimi ir praktikiniais pavyzdžiais (ankstesnių straipsnių sąrašą galite rasti 1 priede). Dažniau dėmesys buvo skiriamas tėvų įtraukimui į pagalbos procesą nei jaunuolio įtraukimui. Viena vertus, tai savaime suprantama, kadangi pagalba vaikams yra susijusi su tėvų ar kitų suaugusiųjų, kurie yra aplink vaikus, požiūriu/elgesiu, kita vertus, jaunuoliai pasakys: „Tai – mūsų gyvenimas“, „Mes turime savo nuomonę ir norime būti išgirsti bei priimti rimtai“. Šalia šeimos, vaiko ir jaunuolio raidai bei jo tapimui suaugusiu atsakingu asmeniu, vaidina svarbų vaidmenį mokykla. Joje vaikai praleidžia daug laiko. Čia taip pat lengvai gali kilti konfliktai! Kai tai atsitinka ir konfliktai yra sudėtingi, įsijungia Vaiko gerovės komisija. Tą iliustruoja žemiau pateikti pavyzdžiai. Kai kalbame apie Vaiko gerovės komisiją, svarbu įvardinti bei suvokti, kad ji, priklausomai nuo jos tikslų, gali turėti skirtingas funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudėtis (nariai) priklauso nuo jos tikslo. Apibendrintai tariant, komisija pradeda veikti/ įsitraukia kai: - svarstoma, ar vaikas, turintis specialiųjų poreikių, gali lankyti mokyklą ar darželį; - mokykloje mokiniai sukelia dideles problemas (Vaiko gerovės komisija organizuojama mokykloje); - problemos yra labiau komplikuotos, galima kreiptis pagalbos į TBK. Sprendimai priimti šios „aukštesnės valdžios“ turi tolimesnių padarinių. Kai įsitraukia TBK, tėvams ar globėjams siunčiama žinutė yra: „situacija yra iš tikro labai rimta ir ji turi keistis“ (daugiau informacijos galite rasti 2 ir 3 prieduose). Skaityti daugiau... 
2018 m. rudenį startavo nacionalinis savanoriškos tarnybos modelis – „Jaunimo savanoriška tarnyba“ (JST). Programą įgyvendina Jaunimo reikalų departamentas prie SADM. Tai intensyvi 6 mėn. trukmės savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai bent 40 val./ mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje (kokybės ženklą turinčioje) priimančioje organizacijoje. Kiekvienas savanoris kartą per mėnesį susitinka su savanorišką veiklą organizuojančios (SVO) organizacijos paskirtu mentoriumi (ar savanorių grupėje) ir mokosi spręsti su tarnyba susijusias problemas, sistemina patirtį ir įvardija išmokimus. Savanoriai, kurie įgyvendina daugiau nei 3 mėnesius tarnybos, įgyja JST pažymėjimą – JRD patvirtintą dokumentą pažymintį tarnybos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Pažymėjimų suformavimui mentoriai, dirbantys programoje, susitikimų su savanoriais metu pasitelkia skaitmeninių ženklelių platformą – įrankį kompetencijų refleksijai ir užfiksavimui. Ženkleliai veikia, kaip žaidybinis programos komponentas, skatinantis siekti stiprinti įgūdžius, formuoja įprotį apmąstyti savo įgūdžius. Skaityti daugiau... 
Įžanga Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. 201 8 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Įstatymas). Šių metų sausio mėnesį įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, o tai rodo, jog įstatymas vis dar keičiasi. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Kitais žodžiais tariant, Įstatymas yra apie tai kaip gerai rūpintis vaikas ir kaip suteikti reikiamą paramą/ pagalbą, kai to reikia. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Pažvelgus plačiau, į šį sudėtingą procesą, padedantį vaikui tapti suaugusiu, daugiau ar mažiau yra įtraukti kiti asmenys - tai ir giminaičiai, mokytojai, globėjai bei kiti asmenys, turintys kontaktą su vaiku. Vaiko auginimas turi tam tikrus standartus/taisykles, tačiau tuo pačiu metu tai labai individualus procesas, susijęs su vaiko galimybėmis, jo/jos gyvenimo aplinkybėmis ir jo/jos patirtimi jį/ją supančiame pasaulyje. Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus. Tai labai sudėtingas procesas, kadangi įsitraukia daug specialistų, turinčių skirtingas kompetencijas, išsilavinamus, užduotis ir dirba skirtingose organizacijose. Skaityti daugiau... 
Turinys Įvadas Kodėl nusprendėme parašyti šį straipsnį? Pirmas pavyzdys: bendradarbiavimas tarp atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo Antra dalis: atvejo vadybininko akimis Antras pavyzdys: atvejo vadybos galia Trečias pavyzdys: atvejo vadybininko darbas Atvejo vadyba ir socialinis darbas Socialinis darbuotojas Atvejo vadybininkas Atvejo vadybininko kompetencijos Pradžia Atvejo vadybininko paskyrimas 7 pagrindiniai klausimai Bendradarbiavimas su specialistais Ketvirtas pavyzdys: kontaktas su mokykla Penktas pavyzdys: pasiruošimas atvejo vadybos posėdžiui Šeštas pavyzdys: ne viskas vyksta kaip suplanuota, penkto pavyzdžio tęsinys Septintas pavyzdys: kiti sunkumai, su kuriais susiduria moderatorius Kalbėjimas apie realybę Konfidencialumas Galutinės pastabos ir išvados Poreikis reakcijoms Literatūra ====== Įvadas Jau beveik metai kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1-141 ,,Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Patirtys yra įvairios. Dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų. Mes, praktikai, su skirtinga patirtimi darbo su šeima srityje, praeitą pavasarį atradome įstatymo sudėtingumą, kai stengėmės suprasti skirtingus naujo įstatymo aspektus. Koks bendras ryšys tarp Vaiko teisių apsaugos skyrių skirtingų sričių specialistų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (toliau – TBK), Mobilių komandų, atvejo vadybininkų ir kitų specialistų, dirbančių su šeimomis? Yra didelė rizika, kad vaikas ir jo šeima pasimes visoje biurokratijoje (žiūrėti straipsnį „Apie pokyčius darbe su šeimomis”). Mes tęsiame savo susitikimus, nes mums rūpi pagalba vaikams ir jų šeimoms, vaikai, kurie yra fizinio ir/ar psichologinio smurto rizikoje ar jiems trūksta esminių sąlygų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Darbo grupės susitikimuose pasidalinome savo patirtimis ir rūpesčiais, diskutavome apie problemas ir kėlėme klausimus, analizavome, kokiais būdais galėtume pagerinti pagalbos organizavimą ir teikimą. Padrąsino geri rezultatai ir sėkmingi pavyzdžiai. Skaityti daugiau... |