|
|
Dabar, kai dauguma socialinės globos centro „Vija“ gyventojų ir darbuotojų pasiskiepijo nuo Covid19 ligos, kai antrasis karantinas jau po truputį traukiasi, noriu pasidalinti savo ir kolegų iš socialinės globos centro „Vija“ patirtimi, kai 2020 metų pavasarį mus kiek netikėtai „ištiko“ karantinas. Dirbu stacionariuose globos namuose, kuriuose gyvenantys intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintys vaikai ir suaugę asmenys, pandemijos kontekste labiau pažeidžiami ne tik dėl sveikatos būklės, bet ir dėl gyvenimo didelėse grupėse. Didelė tikimybė, kad užsikrėtus koronavirusu bent vienam iš asmenų, tarkime darbuotojui, apie 20-30 asmenų atsiduria rizikoje, kaip turėję didesnės ar mažesnės rizikos kontaktą. Ir nors įvairios valstybės institucijos jau pandemijos pradžioje kalbėjo kaip imsis veiksmų, kad padėtų apsaugoti globos namus krizės COVID-19 metu, įskaitant patarimų teikimą, medicinos pagalbos stiprinimą, pastangas užkirsti kelią viruso plitimui ir sumažinti infekciją, gyventojų ir darbuotojų tyrimus ir kitas palaikomąsias priemones, realybėje situacija buvo kiek kitokia. Visa su Covid19 ligos suvaldymu susijusi atsakomybė buvo „permesta“ įstaigoms – krūva LR Sveikatos apsaugos ministro - Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kuriuos reikėjo pritaikyti globos namų veikloje. Tačiau kaip tai padaryti galvokite, spręskite ir užtikrinkite patys. Skaityti daugiau... 
Parašiau mokslinę monografiją arba, tiesiog, knygą „Epilepsija sergančių asmenų psichosocialinė situacija. Tarpdalykinės komunikacijos ir kūrybiško bendradarbiavimo prielaidos“, kurią išleido LSMU Leidybos namai 2020 metų vasarą. Knygą recenzavo profesoriai Irayda Jakušovaitė ir Rimantas Kočiūnas. Kaip kilo mintis parašyti knygą? Daugelį metų dirbau socialinį darbą „iš pašaukimo“, tikėjau tuo, ką dariau, mačiau prasmę, „kovojau“ už profesijos pripažinimą įvairiais būdais. Buvau viena iš pirmųjų socialinių darbuotojų, pradėjusių dirbti Psichikos sveikatos centre (1999 – 2006). Dar tuomet pradėjau viešinti socialinio darbuotojo veiklas. Rašiau straipsnius su atvejų aprašymais žurnale „Sveikata visiems“. Poliklinikos leidžiamame periodiniame laikraštyje aptarinėjau socialinio darbuotojo galimybes. Stengiausi suteikti informacijos poliklinikoje dirbusiems specialistams apie socialinio darbo profesiją, kaip naują, besiskinančią kelius į pripažinimą. Tai buvo kelionės pradžia... Ir dabar, parašiau knygą, kurioje dalinuosi savo patirtimi, kad įprasminčiau nueitą kelionę socialiniame darbe ir savotiškai, atsisveikinčiau su socialinio darbo, tokio, kaip aš jį suprantu, praktika... Dabar dirbu psichoterapinį ir akademinį darbą, kurio pagrindas, bet kuriuo atveju, socialinis darbas. Skaityti daugiau... 
Šios knygos autorė, ne tik mokslininkė, bet ir mama, auginanti du vaikus, turinčius Autizmo spektro bei aktyvumo ir elgesio sutrikimus (ADHD). Jos knygos išverstos daugiau nei į 25 kalbas. Visame pasaulyje ji prisideda prie įvairiausių leidinių, konferencijų ir tinklalapių. Autorės tinklapio nuoroda: www.ellennotbohm.com. Knyga parašyta anglų kalba, tačiau labai lengvai skaitoma, kadangi naudojama kasdieninė, šnekamoji kalba, nevartojamos mokslinės sąvokos. Autorė pateikia įvykius, pavyzdžius iš savo šeimos gyvenimo, kasdienių įvykių. Toks rašymo stilius įtraukia ir skatina mąstyti, kaip patarimus, pateiktą patirtį būtų galima pritaikyti kasdieninėje veikloje, bendraujant su vaiku ir jo aplinka bei atsakyti į kylančius klausimus. Knyga gali būti naudinga ne tik tėvams, kurie augina autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, bet specialistams, kurie su tuo susiduria profesinėje veikloje. Skaityti daugiau... www.socdarbas.lt tinklapio komanda gavo du socialinės darbuotojos, dirbančios sveikatos priežiūros įstaigoje, klausimus. Socialinė darbuotoja klausia, kiek dienų atostogų jai priklauso, taip pat ar socialinio darbuotojo pareigybė priskiriama sveikatos priežiūros specialistams. Norime atkreipti dėmesį, kad toliau pateikiama informacija nėra oficialus teisės aktų aiškinimas ir nėra privaloma nei socialiniams darbuotojams, nei jų darbdaviams.
Kiek dienų atostogų priklauso socialiniam darbuotojui? Kadangi norime, kad kolegos socialiniai darbuotojai galėtų patys pasižiūrėti teisės aktus, juos panagrinėti ir gilinti savo žinias, pradėsime nuo to, kas reglamentuoja darbuotojų atostogas. Pagrindinius darbuotojų ir darbdavių santykius, sąlygas darbuotojams ir pan. reglamentuoja Darbo kodeksas (primename, kad visus teisės aktus galima rasti LR Seimo tinklapyje, ten nuėjus lango viršuje galima rasti laukėlį „Teisės aktų registras“, jį paspaudus esate nukreipiami į Teisės aktų registrą, kuriame galima rasti teisės aktų galiojančias suvestines). Tačiau yra kai kurių sąlygų ar aplinkybių, kurias reglamentuoja papildomi teisės aktai. Viena iš tokių aplinkybių ir yra atostogų trukmė kai kurioms darbuotojų grupėms. Taigi atostogas kai kurių grupių darbuotojams reglamentuoja Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmės aprašas, kuris patvirtintas 2017 m. birželio 21 d. LRV nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Tuo nutarimu patvirtinta daug skirtingų aprašų (net 12) tad ieškant reikiamo, reikia nepasimesti jų gausoje. Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės aprašo 5 punkte nurodoma: „Sveikatos priežiūros specialistai:". Kviečiame diskutuoti ir dalintis patirtimi Diskusijų skiltyje! 
Pasiėmiau iš bibliotekos angliškai, bet išgirdau per radiją reklamą jau apie lietuvišką vertimą. Mano supratimu, socialiniams darbuotojams (ir kitiems dirbantiems su pažeistomis grupėmis), be to, visiems gyvenantiems posovietinėje (taigi traumavusioje) erdvėje būtinos žinios apie traumuojančias patirtis ir jų poveikį.
Indrė Gajdosikienė Vilniaus universiteto dėstytoja 
Šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai Covid – 19 tapo dominuojančia tema mūsų gyvenimuose, kyla klausimas: ko galime pasimokyti iš sėkmingų praktinių pavyzdžių? Svarbu reflektuoti apie tai, kas yra socialinio darbo pagrindas ir esmė? Kokios prielaidos ir sąlygos reikalingos socialiniam darbui kaip profesijai? Ne tik socialinis darbuotojas turi vis mąstyti, kokių įgūdžių, požiūrių ir išankstinių sąlygų reikia norint pasiekti gerus rezultatus. Rezultatai priklauso ir nuo klientų, vadybininkų, kaip ir politikos formuotojų, kurie savo sprendimais iš tikrųjų irgi dalyvauja praktikoje vykstančiuose procesuose, tiesiog yra jų dalis. Žemiau pateiktą istoriją parašė Rita Jonelinė, patyrusi socialinė darbuotoja. Jos pavyzdys yra iliustracija, kokių teigiamų rezultatų galima pasiekti praktikoje/ darbinėje srityje. Antroje šio straipsnio dalyje Lies van Weezel pateikia savo įžvalgas, refleksiją. Būtų nuostabu gauti daugiau tokių įkvepiančių darbinių gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais galėtume pasidalinti šiame tinklapyje. Skaityti daugiau... 
Šiuo metu visas pasaulis išgyvena nežinomybę dėl pandemijos. Yra įvairių kraštutinumų, kai žmonės desperatiškai pradėjo bijoti bet kokio kontakto; kiti iš viso mano, kad virusas sugalvotas dėl politinių tikslų; treti tuo tarpu bando išlaikyti ar atkurti sveiką santykį, kuris buvo labai trapus, kai visi privalėjo laikytis tam tikro lygio izoliacijos. Šiame kontekste išryškėjo įvairios galios ir nugalinimai. Norint atkurti lygiavertį santykį su kitais ir su savimi, kaip niekad praverstų klausimų kėlimo įgūdžiai.
“Kas pagalvota - nebūtinai pasakyta; Kas pasakyta - nebūtinai išgirsta; Kas išgirsta - nebūtinai suprasta; Kas suprasta - nebūtinai priimta” Konrad Lorenz
Naujai pradėjęs dirbti seniūnas pakvietė socialinę darbuotoją pas save į kabinetą ir paprašė, kad papasakotų, ką ji dirba. Socialinė darbuotoja sutriko, nustebo ir pajuto, kad ją nori kontroliuoti. Ji atsakė keliais sakiniais bendrą esmę ir išėjo. Skaityti daugiau... |